2009 metų pabaigoje kasmetinėje „Microsoft Lietuva“ partnerių konferencijoje buvo paskelbtos aštuonios sėkmingiausiai dirbančios IT bendrovės, parduodančios „Microsoft“ produktus ir teikiančios su jomis susijusias paslaugas. Bendrovė „Blue Bridge“ tapo „Metų infrastruktūrinių sprendimų partneriu“ už aukščiausią kompetenciją, diegiant efektyvius infrastruktūros optimizavimo sprendimus.

Taip pat „Blue Bridge“ suteiktas pasaulinės IT sprendimų kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) auksinio partnerio statusas - „HP Gold Preferred Partner“ – 2010 metams. Tai aukščiausias HP partnerystės įvertinimas, patvirtinantis HP technologinę kompetenciją bei daugiausiai įgyvendintų IT projektų.

Tarptautinė informacinių technologijų (IT) tyrimų ir konsultavimo korporacija „Gartner“, kaip ir kasmet, pristatė naujausias IT rinkos tendencijas ir aktualiausių technologijų dešimtuką 2010 metams. Apie tai papasakojo šiai temai skirtoje konferencijoje dalyvavęs Edvinas Mačiulis, „Blue Bridge“ paslaugų teikimo direktorius.

2010 metais, anot „Gartner“ specialistų, pirmąją vietą tarp aktualiausių technologijų užims debesų kompiuterija (angl. Cloud Computing). Iki šiol ši sritis buvo daugelio profesionalų ginčų objektas, jai apibūdinti buvo priskiriama įvairiausių apibrėžimų. „Gartner“ pateiktas apibrėžimas yra aiškus ir tiksliai paliečiantis visus šios veiklos aspektus. Debesų kompiuterija įvardinta kaip „naudojimosi kompiuteriu stilius, kuriame plečiamos ir lanksčios informacinės technologijos teikiamos išoriniams vartotojams kaip paslaugos, naudojantis interneto technologijomis“ (angl. A style of computing in which scalable and elastic IT-related capabilities are provided 'as a service' to external customers using Internet technologies).

Nors debesų kompiuterijos sritis dar yra jauna, joje dirbančių įmonių kiekis yra didelis. Kaip ir derėjo tikėtis, didžiosios IT kompanijos – „Microsoft“, „Google“, „Amazon“ šioje srityje diktuoja technologijų „madas“, tačiau ir mažosios, užsiimančios specializuota veikla, yra parengusios puikių sprendimų. Pavyzdžiui, kompanija „Razorfish“ savo trumpalaikėms rinkodaros kompanijoms pasinaudojo įmonės „Rackspace“ infrastruktūra kaip paslauga (angl. Infrastructure as a Service, IaaS) ir savo kaštus, palyginus su tradiciniu metodu – nuosava infrastruktūra, sumažino ketvirtadaliu, t.y. 25 proc. O paslaugos pateikimo rinkai laikas sutrumpėjo nuo kelių savaičių iki kelių dešimčių valandų.

Taip pat maloniai nustebino konferencijoje pristatytų sprendimų branda. Pateiktos sėkmės istorijos akivaizdžiai pademonstravo debesų kompiuterijos technologijos verslui teikiamą naudą. Pavyzdžiui, kompanija „Wipro“ sukūrė šia technologija paremtas paslaugas (angl. Platform as a Service, PaaS), skirtas programų kūrėjams. Programų kūrimui reikalingų serverių paskyrimas klientui sutrumpėjo nuo beveik mėnesio iki trisdešimties minučių, o serverių procesorių pajėgumų panaudojimas patrigubėjo.

Antroje vietoje, kaip ir pernai, aktualiausių technologijų sąraše išliko verslo analizės (angl. Business Intelligence) sprendimai. Tik šiemet pakito pats pavadinimas, kuris virto pažangiąja analitika (angl. Advanced Analytics), o svarbiausi šios technologijos akcentai 2010-aisiais bus dėmesys sistemos vartotojui ir jos ergonomikai (angl. Usability).

Pernai pirmoje vietoje buvusi virtualizacija 2010 metais pasieks aukštesnį brandos lygį ir skils į tris technologijas: duomenų centrų pertvarkymą (angl. Reshaping Data Center), pasiekiamumo virtualizaciją (angl. Virtualization for Availability) bei darbo vietos kompiuterizavimą (angl. Client Computing). Būtent pastaroji technologija šiais metais ir užims trečiąją vietą aktualiausiųjų dešimtuke. Jos samprata apima tokias technologijas kaip, pavyzdžiui: interneto naršykle pasiekiamos biuro automatizavimo priemonės, „Linux“ operacinės sistemos naudojimas asmeniniuose kompiuteriuose, virtualių darbo vietų technologija bei kt.

Kad ir kaip populiarės technologijos, be „žaliųjų“ priemonių taip pat nebus apseita – jos dešimtuke užims ketvirtąją poziciją. Didžiausias dėmesys bus nukreiptas į tai, kaip IT technologijos gali padėti verslui tapti „žalesniu“ bei taupyti sunaudojamą energiją. Angliškas pavadinimas „IT for Green“ būtent tai ir pabrėžia.

Atskilusi virtualizacijos sudedamoji dalis, apimanti duomenų centrų pertvarkymą, atsidurs penktoje vietoje. Analitikai pabrėžė, kad anksčiau įrengtiems duomenų centrams teks pertvarkyti infrastruktūrą ir savo veiklą – padaryti ją lankstesne. Tai reiškia suteikti galimybes vartotojams naudotis duomenų centro pajėgumais, kai jų labiausiai reikia, o kai poreikis sumažėja – nesinaudoti ir už tai nemokėti.

Tarp kitų technologijų, dominuosiančių 2010 metais, pažymėtini socialiniai tinklai, informacijos saugumas bei programos, skirtos mobiliesiems telefonams. „Gartner“ specialistai ypatingą dėmesį atkreipė į informacijos saugumą, kuris kitąmet turėtų keistis kartu su didelio susidomėjimo sulaukusiais socialiniais tinklais, interneto dienoraščiais ir t.t. Specialistai siūlo svarbią įmonės informaciją apsaugoti nuo viešumo, sutelkiant dėmesį į monitoringą – stebint informacijos sklaidą tiek įmonėje, tiek už jos ribų, nustatant informacijos nutekėjimo šaltinį ir užkertant kelią kitiems tokio tipo incidentams.

Minėtoje konferencijoje buvo aptartos ne tik ateities tendencijos, bet ir rinkos lyderiai. Sesijų serijose, kurios vadinamos „Gartner“ stebuklingais kvadratais“ (angl. Gartner Magic Quadrant), buvo analizuojami ir lyginami įvairių sričių gamintojai. Anot „Gartner“, serverių ir duomenų saugyklų sektoriuje toliau pirmauja „Hewlett-Packard“ (HP), o asmeninių bei nešiojamų kompiuterių srityje – HP ir „Lenovo“.

Kalbant apie bendrą rinkos situaciją pasaulyje, tiek gamintojai, tiek ir „Gartner“ specialistai jau įžvelgia stabilizavimosi požymių, todėl numato, kad 2010-ieji bus atsigavimo po vienos iš didžiausių visoje istorijoje krizių metai.

Naujai smulkaus ar vidutinio dydžio įmonei susikurti IT infrastruktūrą „nuo nulio“ kainuoja nemažai lėšų. O jau veikiančių bendrovių vadovai, sunkmečiu prasidėjus diržų veržimosi maratonui, investicijas pasenusiai ir vis „stringančiai“ IT infrastruktūrai yra linkę atidėti geresniems laikams. Išeitį iš šios padėties verslui gali padėti rasti pasaulyje sparčiai populiarėjančios dinaminės IT paslaugos.

Vartotojui nėra labai svarbu kokia yra organizacijos IT infrastruktūra bei kur ir kaip veikia techninė ar programinė įranga arba kur saugomi duomenys. Kiekvienam organizacijos darbuotojui svarbiausia gauti kokybiškas paslaugas, kad galėtų be trukdžių atlikti darbus. Taip labai paprastai galėtume apibūdinti, kokiu veikimo principu pagrįstas Cloud Computing.

IT bendrovės „Blue Bridge Bond“ vadovas Artūras Šriupša įsitikinęs, kad šios paslaugos jau netrukus sulauks ir Lietuvos organizacijų susidomėjimo. Mat jas pasirinkusioms įmonėms nebereikia investuoti lėšų į IT infrastruktūrą, t.y. pirkti nei techninės, nei programinės įrangos, netenka rūpintis ir jos priežiūra – už tai atsako IT bendrovė. O paslaugų gavėjui užtenka mokėti tik už tas paslaugas, kuriomis naudojasi konkrečiu metu. Toks modelis leidžia lanksčiau reaguoti į pokyčius įmonės viduje – prireikus galima greitai plėstis arba sumažinti IT resursus.

Pasak A. Šriupšos, toks sprendimas yra naudingas bet kokio dydžio organizacijoms ir ypatingai šiuo metu, kuomet daugumos jų IT biudžetas yra „apkarpytas“. Užtenka suskaičiuoti ir palyginti, kiek turimo metinio IT biudžeto prireiks legaliai programinei įrangai įsigyti ar palaikyti bei kokybiškų IT paslaugų infrastruktūrai užtikrinti bei kokias alternatyvas gali suteikti perkamos IT paslaugos.

Jeigu įmonė pati kurtųsi visas IT paslaugas savarankiškai, tuomet jai reikėtų didelių pradinių investicijų, o taip pat ir lėšų infrastruktūros išlaikymui. Jai tektų įsigyti aparatinę įrangą, programų licencijas, tinkamai įrengti patalpas ir pasirūpinti jų eksploatacija – vėdinimu, serverinės bei tinklo infrastruktūra bei priežiūra ir kt.

Be to, kai kurios programinės įrangos įmonei prisireikia tik retkarčiais, o didžiąją laiko dalį ji lieka nenaudojama. Pasitelkusi dinamines IT paslaugas, įmonė gali „išsinuomoti“ programos licenciją laikui, per kurį bus atlikti reikalingi darbai. Tokiu būdu ne tik pavyksta sutaupyti, bet ir „neapsikraunama“ nereikalinga programine ar technine įranga.

Pasak bendrovės „Blue Bridge Bond“ vadovo, nuotolinės IT paslaugos leidžia įmonėms naudotis visais įprastinės IT infrastruktūros teikiamais privalumais ir neturėti jokios įrangos organizacijos viduje – siųsti ir gauti elektroninius laiškus, saugiai laikyti duomenis, naudotis grupinio darbo ir vidinės komunikacijos priemonėmis, spausdinti dokumentus ir t.t. Toks standartinis „biuro paketas“ kartu su kompiuterinių darbo vietų priežiūra įmonei kainuoja apie 200 litų už vartotoją per mėnesį.

Tačiau A. Šriupša pripažįsta ir tai, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja psichologinis barjeras, trukdantis įmonėms pereiti prie dinaminių IT paslaugų. „Dalis vadovų ir darbuotojų yra atsargūs, nes yra pripratę prie IT infrastruktūros, kurią perkeltine prasme galima „pačiupinėti“. Šiuo atveju visos programos ir jų veikimui reikalinga techninė įranga yra pas IT paslaugų teikėją. Tačiau, manau, netrukus įvyks „persilaužimas“, juk svarbiausia ne nuolat turėti programas savo kompiuteryje, o dirbti be trikdžių“, – teigia A. Šriupša.

Kartu su prasidėjusiais naujais metais pasaulinio giganto „Microsoft“ programinė įranga tapo atviresnė ir lengviau pasiekiama įmonėms ir organizacijoms. Nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos kompanija pradėjo siūlyti naujojo tipo „Rental Rights“ licencijas.

Šio tipo licencijos įteisina kompiuterio su programine įranga nuomą ar perdavimą laikinam naudojimui ir yra skirtos interneto svetainėms, biuro įrangos nuomos bendrovėms, kopijavimo ar spausdinimo paslaugas teikiantiems centrams, kompiuterinio raštingumo mokykloms bei panašią veiklą vykdančioms įmonėms. Šios licencijos nepakeičia įprastų, jos įgyjamos kaip priedas prie jau turimų.

Kuo ši nauja galimybė patraukli? Iki šiol įmonėms įsigytą „Microsoft“ programinę įrangą buvo draudžiama perduoti laikinai naudoti tretiems asmenims, nebent jos buvo su „Microsoft“ sudariusios specialias sutartis. Ši tvarka aiškiai įvardyta „End User License Agreement“ (EULA) taisyklėse, su kuriomis privaloma susipažinti ir sutikti, diegiant minėtą programinę įrangą. Atsižvelgdamas į augantį kompiuterius nuomojančių kompanijų skaičių ir siekdamas supaprastinti licencijavimo tvarką, „Microsoft“ pristatė „Rental Rights“ licencijas, įteisinančias tokį verslo modelį.

Tad ką pakeis naujasis „Microsoft“ licencijavimas? Tiesiog nuo šiol bendrovės galės paprasčiau įteisinti kompiuterių nuomos ir panašias paslaugas, papildomai įsigydamos „Rental Rights“ licencijas. Šios licencijos perkamos vieną kartą ir yra pririšamos prie konkretaus kompiuterio, kuriame jau turėtų būti įdiegta „Windows“ operacinė sistema ar „Microsoft Office“ darbo priemonių paketas.

Naujųjų specialiųjų licencijų nereikėtų painioti su atvirosios vertės (angl. „Open Value Subscription“) ar korporatyvine (angl. „Enterprise Subscription Agreement“) prenumerata, kai licencijos nuomojamos iš „Microsoft“ neturint teisės jų perleisti tretiems asmenims komerciniais tikslais. Šie modeliai skirti taupyti lėšas, tuo tarpu „Rental Rights“ licencijos suteikia verslui naujų plėtros galimybių.

Plačiau apie "Microsoft" programinės įrangos prenumeratą skaitykite čia.

Dažnai įmonėms ar organizacijoms, svarstant apie IT įrangos atnaujinimą, kyla klausimų, ar suderinami „Apple“ ir „Windows“ bei kokias galimybes suteikia skirtingų programinių įrangų naudojimas. Bendrovė „Blue Bridge Bond“, teikianti IT sistemų priežiūros ir valdymo paslaugas „Valdyk IT“, sudarė TOP 10 klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda įmonės apie „Apple“ ir „Windows“ suderinamumą.

Į klausimus atsako „Blue Bridge Bond“ direktorius Artūras Šriupša.

Ar tiesa, kad „Apple“ kompiuteriai gali „bendrauti“ tik su „Apple“ kompiuteriais?

„Apple“ gali sklandžiai „bendrauti“ ir su kitų gamintojų kompiuteriais: dalintis dokumentais bendruose kataloguose tinkle, persiųsti elektroninius laiškus, spausdinti dokumentus iš spausdintuvo, kuris pajungtas prie kito kompiuterio. Visi kompiuterių gamintojai naudojasi tais pačiais viešaisiais patvirtintais protokolais.

Ar galima atidaryti dokumentus kompiuteriuose su „Windows“, kurie yra sukurti „Apple“ kompiuteryje?

Failus, sukurtus MAC operacinėje sistemoje, galima atidaryti kompiuteryje su „Windows“ operacine sistema ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, „Apple“ kompiuteryje paruošėte dokumentą su „iWork“ programų paketu, tai „Windows“ kompiuteryje sukurtą failą galima atidaryti su „Microsoft Office“.

Ar naudojantis „Apple“ kompiuteriais galima prisijungti prie „Windows“ tinklo, kuriame kompiuteriai jungiasi prie „Windows“ serverio? Taip pat – pasiekti bendrus katalogus pagal „Windows“ nustatytas priėjimo teises, naudotis bendrais spausdintuvais ir kt.

Taip, galima. „Apple“ kompiuteris gali jungtis prie „Windows“ resursų naudodamas SMB (angl. – Server Message Block) protokolą. „Apple“ kompiuterį galima sukonfigūruoti, kad jis būtų matomas „Windows“ tinkle ir galėtų pasiekti bendrus „Windows“ resursus, taip pat kaip ir kiti įmonės kompiuteriai (su „Windows“ operacine sistema).

Ar „MAC“ operacinė sistema yra saugi?

„MAC“ operacinė sistema sukurta visų pirma galvojant apie saugumą, jos pagrindas yra „UNIX“ operacinė sistema. Norint padidinti saugumo lygį, rekomenduojame įsidiegti papildomą antivirusinę programinę įrangą, kurią galima atsisiųsti iš oficialios „Apple“ interneto svetainės arba kitų antivirusinės programinės įrangos gamintojų interneto svetainių.

Ar „Apple“ kompiuterius pasirinkusios įmonės būtinai diegiasi ir „Windows“ operacinę sistemą?

Tai nėra taisyklė, viskas priklauso nuo vartotojų poreikių. Dokumentų redagavimą, elektroninių laiškų siuntimą ir gavimą, naršymą internete galima lengvai atlikti su „MAC“ operacine sistema. „Windows“ operacinė sistema diegiama tik tuose kompiuteriuose, kuriuose reikia dirbti su programomis, pritaikytomis išskirtinai „Windows“ operacinei sistemai ir netinkančioms MAC.

Ar įmanoma dirbti „MAC“ operacinėje sistemoje su verslo valdymo programomis?

Taip, galima, bet verslo valdymo programos turi būti pritaikytos „MAC“ operacinei sistemai. Jei programos nėra skirtos „MAC“ operacinei sistemai, jas galima įdiegti į terminalinį serverį ir jomis naudotis prisijungus nuotoliniu būdu. Taip pat į „Apple“ kompiuterius galima diegti „Windows“ operacinę sistemą ir naudotis programomis, kurios skirtos „Windows“ kompiuteriams.

Kaip išsprendžiamas licencijavimo klausimas, jei „Apple“ kompiuteryje yra „Windows“ ir „MAC“ operacinės sistemos?

Reikėtų įsigyti licencijas „Windows“ programinei įrangai.

Kokio dydžio įmonei Lietuvoje patariama rinktis „Apple“ įranga?

Paprastai „Apple“ IT infrastruktūrą renkasi mažesnės bei vidutinės įmonės (iki 100 kompiuterinių darbo vietų). Tokio dydžio organizacijos renkasi „Apple“ dėl išskirtinio kompiuterių dizaino, paprasto licencijavimo, patogaus valdymo bei unikalių programų.

Didelės organizacijos (virš 100 kompiuterių) taip pat gali rinktis „Apple“ kompiuterius, tačiau šioms įmonėms patariama turėti mišrią IT infrastruktūrą. Darbo vietose, kur yra poreikis dirbti su vaizdo, foto, grafine ir garso informacija, siūlome rinktis „Apple“ kompiuterius ir „MAC“ operacinę sistemą, o kitose darbo vietose naudoti „Windows“ operacinę sistemą.

Kam naudinga dirbti su „Apple“ kompiuteriais?

Su „Apple“ kompiuteriais patariama dirbti specialistams, kurie maketuoja knygas, žurnalus bei kitokius leidinius, dirba su vaizdo bei garso medžiaga. Specialiai „Apple“ kompiuteriams yra sukurta programinė įranga, kuri padeda atlikti tokio pobūdžio darbus. Taip pat „Apple“ kompiuteriai yra mėgstami ir namų vartotojų dėl paprasto ir patogaus jų valdymo, specialių programų bei patrauklaus dizaino.

Kokias naudas gauna vartotojas, jeigu įsidiegia „Apple“ kompiuteryje „Windows“ operacinę sistemą?

Vartotojas gauna madingą, novatorišką, unikalaus dizaino bei patogaus valdymo kompiuterį ir įprastą operacinę sistemą, prie kurios yra pripratęs.

Turbūt dauguma esame patyrę ar bent jau girdėję istorijų, kai norėdami išsiaiškinti kokį nors klausimą, gauti dokumentą ar paslaugą dažnai bereikalingai turime kreiptis į daug darbuotojų, varstyti įvairių kabinetų duris. Visa tai supaprastintų „vieno langelio“ principas – interesantai galėtų paprasčiau susitvarkyti reikalus, o organizacijos suteiktų kokybiškesnes paslaugas ir garantuotų klientų pasitenkinimą.

Pagal „vieno langelio“ principą dirbančiose organizacijose darbuotojai, išsiaiškinę kliento poreikius, surenka visą reikalingą informaciją bei dokumentus, klientus informuodami tik apie paslaugos teikimo eigą. Toks aptarnavimas yra naudingas tiek klientui, tiek organizacijai. Pirmiesiems tai garantuoja kokybišką paslaugos suteikimą, o organizacijoms leidžia visą paslaugos teikimą nuo pradžios ir pabaigos vykdyti ar bent patikrinti pagal paslaugos reglamentą.

Norint efektyviai dirbti pagal „vieno langelio“ principą, organizacijai svarbiausia keletas žingsnių. Iš pradžių reikia sudaryti paslaugų katalogą, nesistengiant į „vieną langelį“ sudėti visų teikiamų paslaugų, o įtraukti į jį tik populiariausias. „Turint paslaugų katalogą, būtina reglamentuoti paslaugos teikimo tvarką ir jos laikytis. Ir jeigu išaiškėtų trūkumai, jie visi turėtų būti šalinami keičiant būtent paslaugos teikimo reglamentą“, – pataria įmonės „Blue Bridge“ Taikomųjų sprendimų vadovas Aldas Glemža.

Anot A. Glemžos, būtent valstybinėse įstaigose vienas iš pagrindinių trukdžių įgyvendinant „vieno langelio“ principą, yra sudėtingas veiklos reglamentavimas ir ją nustatančių taisyklių neapibrėžtumas bei gausa. Sumažinus jų skaičių, paslaugos ir jų teikimas tampa paprastesnis tiek paslaugos teikėjui, tiek jos gavėjui. Panašių atvejų pasitaiko ir privačiame sektoriuje, tačiau jame „blogosios biurokratijos“ mažinimas vykdomas aktyviau, mažinant kaštus ir parenkant efektyvias kontrolės formas, tarp jų – ir pasitikėjimą.

Reiktų pastebėti ir tai, kad visos organizacijos veiklos perorganizuoti pagal „vienio langelio“ principą tikrai neverta. Minėtą principą geriausia taikyti tvarkant dažnai kartojamus ir nesudėtingus procesus – būtent jų standartizavimas gali kelis kartus sumažinti organizacijos komandos darbo krūvį.

Kaip teigia A. Glemža, tikrosios aptarnavimo pagal „vieno langelio“ principą lyderės yra verslo įmonės – bankai, telekomunikacijų operatoriai, komunalinių paslaugų teikėjai. 95 proc. šių įmonių klientų poreikių yra išsprendžiama aptarnavimo skyriuose. Būtent gerai išnagrinėtas ir standartizuotas klientų aptarnavimas įprastiniu būdu lemia sėkmę, organizuojant paslaugų teikimą ir kitais kanalais, pavyzdžiui, diegiant internetinę bankininkystę ar valdant mobilaus ryšio paslaugas.

Sėkmingais „vieno langelio“ principo įgyvendinimo pavyzdžiais valstybiniame sektoriuje yra laikomi „Sodros“ elektroninė draudėjų aptarnavimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemos. Šie projektai buvo vykdomi kompleksiškai, atsižvelgiant į vartotojams svarbias sritis. Pavyzdžiui, „Sodra“ draudėjams pateikė reikalingas nuorodas į „elektroninio parašo“ tiekėjus ir jų naudojamas priemones, o VMI įkūrė skambučių centrą, skirtą konsultuoti gyventojus, mokė juos naudotis elektronine sistema.

Viena pagrindinių sąlygų, užtikrinančių „vieno langelio“ veikimą – funkcionalių informacinių sistemų diegimas ir jų integravimas. Šį sprendimą galima realizuoti pasinaudojant Europos Sąjungos parama.

Galimi informacinių sistemų ir jų integravimo pavyzdžiai, realizuojant „vieno langelio“ principą:

• Turinio valdymo sistemos (TVS) – paslaugas aprašančios ir jas reglamentuojančios informacijos publikavimui portaluose (pageidautina – klientams ir darbuotojams).
• Dokumentų valdymo sistema (DVS) – su paslaugų teikimu susijusiems dokumentams (paraiškoms, pažymoms, paklausimams, atsakymams ir pan.) talpinti, įskaitant elektroninių formų duomenų palaikymą ir elektroninio parašo funkcionalumą.
• Service Desk, Help Desk – paslaugų teikimui ir paslaugų teikimo lygio (angl. Service Level Agreement) valdymui.
• Darbų sekų (angl. Workflow) funkcionalumas – gali būti kitos sistemos dalimi (pvz., DVS, Help Desk). Tai reikalinga paslaugų teikimo žingsnių aprašymui, priskiriant vykdančiųjų roles, terminus, perėjimo į kitus etapus sąlygas ir pan. bei aprašytų darbų sekų vykdymui konkrečios paslaugos teikimo metu.
• Kontaktų valdymo ar ryšių su klientais valdymo sistema (CRM) – duomenų apie klientus, jiems teiktas paslaugas bei jų atsiliepimus apie paslaugas tvarkymui.
• Kitos sistemos – darbuotojų ir/ar klientų autentifikavimas, apmokėjimų vykdymas, duomenų mainai tarp institucijų, paslaugų teikimo kanalų (skambučių centro, portalo, el. pašto, SMS ir pan.) integravimo sprendimai.

IT kompanijos, palyginus su pramone, prie aplinkos taršos prisideda labai nežymiai. Nustatyta, kad visas pasaulinis IT sektorius atsakingas tik už 2 proc. CO2. Tačiau net ir šį skaičių stengiamasi sumažinti. Vienas iš efektyviausių būdų – „žalioji“ IT strategija, kuri padeda tausoti aplinką bei siūlyti organizacijoms sprendimus, „apkarpančius“ IT išlaidas.

„Žaliosios“ IT principus „Blue Bridge“ savo veikloje taiko jau ne vienus metus, o visai neseniai įsidiegė ir aplinkos apsaugos vadybos sistemą. „Siekiame, kad mūsų teikiami sprendimai kurtų vertę – padėtų efektyviau bei našiau dirbti, sutaupytų IT biudžetą – ir būtų „draugiški“ aplinkai“, – sako „Blue Bridge“ paslaugų teikimo direktorius Edvinas Mačiulis.

E. Mačiulis įsitikinęs, kad, praktiškai įgyvendinant „žaliąją“ IT strategiją, svarbu vertinti organizacijoms siūlomų sprendimų poveikį aplinkai: ar jie padeda taupyti elektros energiją ir IT sąnaudas, ar tokios pridėtinės vertės neturi.

Be to, efektyviai mažinti neigiamą poveikį aplinkai padeda ir šiuolaikinės IT technologijos. Vienas iš pavyzdžių – virtualizacija, leidžianti organizacijoms efektyviai panaudoti serverių resursus, kuomet vieno serverio ištekliai yra panaudojami keliolikai sistemų aptarnauti. Ši technologija padeda sumažinti sunaudojamos elektros energijos kiekius, išlaidas už elektrą, tuo pačiu ir neigiamą poveikį aplinkai.

Taip pat galima būtų paminėti tokias technologijas kaip integruotos komunikacijos sprendimai (angl. Unified Communication) bei naujos kartos serveriai. Integruotos komunikacijos sprendimai sumažina įmonių investicijas komunikacijai, o modernūs serveriai sunaudoja beveik 4 kartus mažiau elektros. Unikalūs IT programiniai sprendimai taip pat gali prisidėti prie sąnaudų ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Tarkime, įdiegta įmonės logistikos informacinė sistema padeda optimizuoti pervežimus, taupyti kurą ir pigiau pervežti krovinius.

„Blue Bridge“ „žaliąją“ IT strategiją taiko ir savo įmonės viduje, šią iniciatyvą pavadinusi „Draugiška aplinka“. Vienas iš jos tikslų – sumažinti kompanijos energijos suvartojimą 5 proc. lyginant su praėjusiais metais. To siekiama įvairiais būdais – pradedant priminimais darbuotojams apie bendrą tikslą vidiniame įmonės tinklapyje ir baigiant praktinių patarimų bei linksmų filmukų, susijusių su energijos taupymu, talpinimu vidiniame kompanijos tinkle. Taip pat bendrosiose erdvėse kabinami lipdukai ir plakatai, skatinantys nepalikti įjungtų elektros prietaisų ir šviesos. Be to, visi darbuotojai informuojami apie kartu pasiektus gerus pokyčius – sutaupytą energiją tiek Kwh, tiek pinigine išraiška.

Atsakinga veikla neatsiejama ir nuo kokybiškų paslaugų. „Blue Bridge“ kokybės vadybos sistema buvo pradėta kurti beveik prieš devynerius metus, kai kompanija bei jos komanda ėmė sparčiai plėstis. O sertifikuota ji 2004-aisiais. „Kadangi situacija rinkoje greitai keičiasi ir diegti naujoves būtina nuolat, 2008 metais nutarėme atnaujinti įmonės vadybos sistemą, kad ji atitiktų šiuolaikinius poreikius“,– sako E. Mačiulis.

Atnaujinant vadybos sistemą buvo siekiama, kad kiekvienas įmonės verslo proceso aprašymas virstų trumpu ir konkrečiu, būtų pavaizduotas diagrama. Tai įgyvendinus procesai tapo aiškūs ir vizualiai greitai suprantami, juose nebeliko rolių ir nustatytų griežtų atsakomybių ribų, o tai skatina kiekvieną darbuotoją imtis asmeninės iniciatyvos. Atnaujinus vadybos sistemą, buvo pakeista įmonės organizacinė struktūra, kuri lėmė aktyvesnį komandinį darbą skyriuose ir tarp jų, taip pat pagerėjo vidinė komunikacija, iš darbuotojų aktyviai laukiama grįžtamojo ryšio, siekiant toliau tobulinti įmonės veiklą.

Sakoma, kad dirbti kelis darbus ir atlikti juos vienodai gerai yra pakankamai sudėtinga. „Blue Bridge“ darbuotojas Aldas Glemža, derinantis vadovo ir dėstytojo darbą, sako: „Įdomiai išdėstyti paskaitos medžiagą ir inicijuoti gyvą diskusiją po įtemptos darbo dienos yra sunku, bet tikrai įmanoma“. Šiuo metu A. Glemža yra „Blue Bridge“ Taikomųjų sprendimų skyriaus vadovas ir kartu – Vilniaus universiteto, Matematikos ir informatikos fakulteto, Programų sistemos katedros lektorius.

„Man patinka dėstyti, nes manau, kad turiu ką papasakoti ir galiu su studentais padiskutuoti“, – teigia A. Glemža. Dirbdamas „Blue Bridge“ jis kasdien seka IT rinkoje vykstančias naujoves ir perteikia jas savo studentams. Be to, paskaitos pačiam A. Glemžai taip pat yra naudingos ir praverčia darbe, nes studentai pateikia originalių požiūrių ir padeda neatitrūkti nuo realybės.
 
„Dėstytojo darbas man artimas, nes turint patirtį ir žinių, dėstyti yra lengva. Be to, man įdomu, kokie yra jauni žmonės ir kuo jie gyvena“, – teigia A. Glemža. Nors dažniausiai jam „viskas eina kaip iš pypkės“, tačiau prisipažįsta, kad būna dienų, kuomet dėstyti tiesiog trūksta „kvapo“. „Be to, nesu apsaugotas ir nuo to, kad mano paskaitose studentai užmiega“, – suprasdamas dažniausiai intensyviai dirbantį jaunimą, juokauja A. Glemža.
 
Vienas iš buvusių studentų, dabartinis įmonės „Blue Bridge Code“ projektų skyriaus vadovas Giedrius Slivinskas, apibūdina A. Glemžą kaip puikų savo srities žinovą. Anot G. Slivinsko, tarp studentų šis dėstytojas vertinamas už sąmojį ir gebėjimą taikliai vertinti situaciją.
 
Apie atskiras IT valdymo sritis studentams dėstantis A. Glemža suskaičiavo, kad per savo 22 metų dėstytojo darbo praktiką jis susitiko su daugiau nei tūkstančiu studentų, iš kurių 4 šiuo metu dirba įmonėje „Blue Bridge“.