Intelektualius informacinių technologijų (IT) sprendimus diegianti įmonė „Blue Bridge“ tapo kompanijos „McAfee“ partnere. Lietuvos IT bendrovė pradėjo platinti ir diegti vienos iš didžiausių pasaulio saugumo produktų gamintojos įrangą ir sprendimus, o didžiausią dėmesį skirs kompiuterinių tinklų apsaugai (angl. Network Security).

„McAfee“ be populiariausių apsaugos sprendimų siūlo ir kitus išskirtinius Lietuvos rinkoje produktus. Tai naujos kartos „McAfee“ ugniasienė; apsauga nuo įmonės duomenų nutekėjimo bei vagysčių (angl. Data Leakage/Loss Protection); mobilių, stacionarių kompiuterinių darbo vietų, nešiojamų USB laikmenų, mobiliųjų telefonų užšifravimas (angl. End Point Encryption), kuriuo apsaugoma konfidenciali įmonės informacija, jeigu įrenginys prarandamas ar yra pavagiamas.

„Blue Bridge“ gegužės 26 d. seminare klientams pristatė naujausius „McAfee“ sprendimus įmonių IT infrastruktūros apsaugai. Seminarą vedė Krzysztof Halgas, tarptautinės kompanijos atstovas Vidurio ir Rytų Europai.

Seminaro metu „Blue Bridge“ klientams buvo pristatyti naujausi „McAfee“ saugumo produktai – apsauga nuo duomenų nutekėjimo (angl. Data Loss Prevention), įsiskverbimo prevencijos sistema (angl. Intrusion Prevention System), tinklo stebėjimo įrankis (angl. Network User Behavioral Analysis), padedantis nustatyti vartotojų veiksmus, siekiant užtikrinti vis griežtiejančius saugumo standartus ir reikalavimus.

Taip pat renginyje pristatytos naujos kartos „McAfee“ ugniasienės. Naujos ugniasienės galimybės leidžia lengvai kurti taisykles, kurių skaičius yra žymiai sumažintas, todėl yra optimaliau išnaudojami resursai. Be daugybės funkcijų, ugniasienė gali generuoti ir išsamias ataskaitas, o tai vartotojams suteikia daugiau informacijos apie jų tinklo saugumą.

Verslas sunkmečiu atidėjęs investicijas į IT infrastruktūros atnaujinimą geresniems laikams, privertė paplušėti informacinių technologijų bendroves ieškant sprendimų, kaip be didelių investicijų optimaliai išnaudoti IT. Tad specialistai pasiūlė verslui novatorišką idėją – neskirti pinigų nuosavai IT techninei ir programinei įrangai, o rinktis paslaugą ir mokėti tik už tai, kuo naudojiesi.

Mokėk už tai, kuo naudojiesi

Paskutinius dvejus metus įmonės savo IT ūkio modernizavimui skyrė minimaliai lėšų. Šiuo metu reta įmonė gali pasigirti turinti pakankamai pinigų investicijoms į IT bei žinanti: kaip ji gyvens po 3-5 metų, koks bus darbuotojų skaičius, kokiomis IT sistemomis ji naudosis, kiek išteklių joms reikės, kokia bus įmonės geografija. Tačiau, net ir esant tiek nežinomųjų, įmonės vadovai turi priimti sprendimus.

Bendrovė „Blue Bridge Bond“, teikianti IT sistemų priežiūros ir valdymo paslaugą „Valdyk IT“ siūlo į IT pažvelgti netradiciškai ir rinktis dinamines IT paslaugas. Įmonėms, pasirinkusioms šias paslaugas, nereikės investuoti į IT infrastruktūrą – techninę ir programinę įrangą – ir rūpintis jos priežiūra.

„Įmonėms, svarstančioms apie IT infrastruktūros atnaujinimą, dažnai kyla klausimai – kokią techninę ar programinę įrangą pirkti, kad ji ir po kelių metų tenkintų verslo poreikius, kaip neįsigyti per daug IT resursų, kurie gali atnešti naudą tik po metų ar dviejų. Būtent tokiais atvejais ir geriausia pasinaudoti dinaminėmis IT paslaugomis – IT išteklių nuomos, jų priežiūros bei valdymo paslaugų komplektu“, –  pataria „Blue Bridge Bond“ vadovas Artūras Šriupša.

Pasak A. Šriupšos, įmonėms pasirinkusioms dinamines IT paslaugas, mokestis priklauso nuo vartotojų skaičiaus ir mokoma tik už tas paslaugas, kuriomis naudojamasi konkrečiu metu.
Dinaminių IT paslaugų naudotojai gali: išsiųsti ir gauti el. laiškus („Elektroninio pašto paslauga“), saugiai patalpinti sukurtą dokumentą bei naudotis kolegų sukurtais dokumentais („Failų serverio paslauga“), kaupti aktualią informaciją apie savo klientus bei dalintis ja su kolegomis („CRM paslauga“), bendrauti ir bendradarbiauti elektroninėje erdvėje („Portalo paslauga“) ir t.t.

Lengva planuoti biudžetą

Įmonės pasirinkusios dinamines IT paslaugas nebesirūpina techninės ir programinės įrangos įsigijimu bei atnaujinimu, jos nesuka galvos ir dėl trūkstamos ar nereikalingos įrangos. Paslaugas verslas užsisako tiksliai tokiam laikotarpiui, kokiam jos yra reikalingos, todėl lengvai gali kontroliuoti ir planuoti IT biudžetą.

Be to, kai kurios programinės įrangos įmonei prisireikia tik retkarčiais, pavyzdžiui dviejų mėnesių trukmės projektui. Dinaminės IT paslaugos suteikia galimybę pasinaudoti reikalingos programinės įrangos licencijomis perkant IT paslaugą, o ne  investuojant į ilgalaikes licencijas. Tokiu būdu ne tik pavyksta sutaupyti, bet ir „neapsikraunama“ nereikalinga programine įranga.
 „Duomenų centras, iš kurio teikiamos paslaugos, įrengtas naudojant moderniausias technologijas, todėl klientai gali būti tikri dėl duomenų saugumo, naudotis naujausiais korporatyvinio lygio sprendimais be papildomu investicijų bei būti visiškai mobilūs, nes dirbti galima iš bet kurios pasaulio vietos, kur yra internetas“, – sako „Blue Bridge Bond“ vadovas.

Pavogtą turtą galima įsigyti iš naujo, tačiau svarbios informacijos praradimas organizacijai gali reikšti negrįžtamą žalą. Ypač kai kalba eina apie valstybės ir jos institucijų duomenis. O ar Lietuvos valstybinėse institucijose elektroninė informacija saugoma patikimai ir tam skirtos lėšos panaudojamos efektyviai?

Netinkamai pasirengę darbuotojai

Lietuvoje viešojo sektoriaus įstaigų – ministerijų, departamentų ir kt. – darbą reguliuoja specialus Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis informacijos saugumo valdymą. Tai reiškia, kad šios įstaigos dirba su valstybei svarbia informacija arba informacinėmis sistemomis, kurios turi būti patikimai saugomos.

Iš pirmo žvilgsnio, tokia tvarka funkcionuoja be trikdžių. Tačiau pasak Arūno Šyvio, „Blue Bridge“ Valdymo konsultacijų skyriaus vadovo, bėda ta, kad viešasis sektorius paprastai negali įsteigti atskiro etato darbuotojui, kuris būtų atsakingas už elektroninės informacijos saugumo kontrolę. Neretai šios funkcijos „užkraunamos“ kuriam nors iš IT padalinio komandos narių – pavyzdžiui, vadovui ar už įrangos priežiūrą atsakingam specialistui.

„Tokie darbuotojai be savo tiesioginių funkcijų dar turi atlikti ir saugos įgaliotinio darbus. Taigi, dažnai pasitaiko, kad IT specialistas tiesiog nesuderina dviejų sričių pareigų, jam trūksta laiko, reikiamų žinių, o tai lemia ir netinkamą informacijos saugumo valdymą“, – teigia A. Šyvis.

Teorija ir praktika

Tad šiuo metu realybė tokia – valstybinės įstaigos formaliai paskiria saugos įgaliotinį, kuris rengia informacijos saugumo reikalavimus, atlieka rizikos analizę – vienas arba padedamas išorinės IT kompanijos. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas gerai – analizė padaryta, dokumentai sutvarkyti, tačiau, deja, dažnai pati įstaiga „negyvena“ pagal savo deklaruojamus ir dokumentuose aprašytus informacijos saugumo pricipus“, – sakė A. Šyvis.

Vienas iš sprendimų, padedančių užtikrinti svarbios informacijos saugumą valstybinėse įstaigose, o kartu efektyviai taupyti lėšas – informacijos saugumo valdymo proceso nuomos paslaugos. Naudodamasi jomis, valstybinė institucija saugumo valdymo darbus vykdyti paveda specializuotai IT kompanijai.  Tai naujas sprendimas Lietuvoje, nes iki šiol saugumo valdymo paslaugos buvo teikiamos tik siūlant projektus arba mokymus.

Kokia iš to nauda valstybės įstaigai? „Visų pirma, nereikės visu etatu dirbančio saugos įgaliotinio: paskirtasis darbuotojas galės sėkmingai atlikti kelias jam pavestas funkcijas. O kadangi saugos įgaliotiniui į pagalbą ateis šios srities profesionalai – sumažėja rizika, kad valstybės duomenų sistemos bus netinkamai apsaugotos. Taip pat išvengiama situacijų, kai rūpintis įstaigos saugos valdymu pavedama jauniems šio darbo iki šiol nedirbusiems ir neapmokytiems specialistams, kurie po poros metų mokymosi pakeičia darbovietę. Į jų vietą vėl priimami tokio darbo iki tol „neragavę“ žmonės, tokiu būdu susikuria užburtas ratas“, – pasakojo „Blue Bridge“ Valdymo konsultacijų skyriaus vadovas.

Be to, informacijos saugumo valdymo nuomos paslauga suteikia galimybę vidiniams vyriausybinės įstaigos saugumo įgaliotiniams tinkamai atlikti savo funkcijas ir tobulėti. 

Plačiau apie paslaugą skaitykite čia.
 

Verslas socialinius tinklus vertina nevienareikšmiškai – vieni aktyviai išnaudoja jų teikiamas galimybes, kiti – žiūri skeptiškai. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai labai neigiamai veikia darbuotojų produktyvumą, nes atitraukia jų dėmesį nuo tiesioginės veiklos. Kita vertus, panaudoti tinkamai šie tinklai padeda efektyviau dirbti bei palengvina komunikaciją tarp darbuotojų.

Pasak Vykinto Arlausko, IT kompanijos „Blue Bridge Code“ direktoriaus, socialinių tinklų naudojimas įmonės reikmėms yra tiesiogiai susijęs su vidiniais portalais. Mat į juos galima perkelti daugumą socialiniuose tinkluose naudojamų bendravimo funkcijų, nustatyti, kas gali naudotis ir kokia vidine įmonės informacija. Tokiu būdu suformuoti vidinį įmonės socialinį tinklą. Toks tinklas yra pritaikomas konkretiems įmonės poreikiams ir veikia tik jos ribose. 

Vidiniai portalai – vieta, kurioje kaupiama įmonei svarbi informacija  – naujienos, darbiniai dokumentai, procedūros, veiklos rodikliai, verslo ataskaitos, produktų ir paslaugų aprašymai, duomenys apie darbuotojus. „Taip pat portalai dažnai tarnauja kaip „vartai“ pasiekti kitas įmones bei išorines informacines sistemas. Tam tikrais atvejais, kad darbuotojas galėtų greitai pasileisti sistemą ir dirbti su reikiama programa, pakanka tik teisingoje vietoje patalpintų nuorodų į jas“, – sako „Blue Bridge Code“ direktorius.

Pavyzdžiui, duomenys reikalingi sudaryti pardavimų prognozę yra keliose įmonės informacinėse sistemose, o darbo pobūdis reikalauja juos matyti vietoje. Pasak V. Arlausko, tokiu atveju portale yra atvaizduojami užsakymų ir išrašytų sąskaitų-faktūrų duomenys iš finansų sistemos, o planuojamos pardavimų galimybės ir duomenys apie klientus pateikiamos iš CRM sistemos. Darbuotojai nesiblaško tarp skirtingų sistemų, negaišta laiko informacijos surinkimui, o visą dėmesį ir jėgas sutelkia į sprendimų, kuriems reikalinga pardavimų prognozė, priėmimą.

Nuo atostogų prašymo iki virtualios bibliotekos

Pasitelkus vidinius portalus, galima lengvai sukurti ir atlikti įvairias apklausas, organizuoti diskusijas aktualiais įmonės darbuotojams klausimais. Tokios interaktyvios priemonės leidžia darbuotojams virtualiai bendrauti nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, o apklausų rezultatai ar diskusijų įrašai kaupiami centralizuotai ir yra prieinami tik įmonės komandos nariams.

„Įprastai į virtualią erdvę perkeliami bendro naudojimo resursai: kalendoriuje rezervuojami susitikimų kambariai, projektoriai, automobiliai ir kitos priemonės, o virtualioje bibliotekoje galima rasti visas įmonėje esančias knygas ar kitas informacijos laikmenas, sužinoti, kas šiuo metu jomis naudojasi, bei pasiskaityti kolegų atsiliepimus“, – pasakoja V. Arlauskas.

Portaluose galima automatizuoti ir tipiškiausius darbo procesus. Pavyzdžiui, paspaudus vos kelis klavišus, galima suformuoti prašymą atostogoms arba laisvadieniui ir elektroniniu būdu jį pateikti vadovui patvirtinimui. Tokiu būdų darbuotojai sugaišta mažiau laiko, o kiti kolegos gali elektroninėje skelbimų lentoje matyti, kas ir kada yra pasiekiamas, atostogauja, serga ar išvyko į komandiruotę.

Nemažą dalį vidinio portalo gali užimti su darbuotojų laisvalaikiu susijusi informacija: renginių anonsai, nuotraukos, filmuota medžiaga, rekomendacijos ir atsiliepimai apie keliones, augintinius, sportą, dalijimasis kūryba ir pan.

Padeda diskutuoti ir vystyti idėjas 

IT kompanija „Blue Bridge Code“ taip pat vidiniame savo portale įdiegė  virtualaus bendravimo funkciją. Pagrindinis jos tikslas – komunikuoti darbuotojams svarbius sprendimus ir greitai gauti grįžtamąjį ryšį. „Žinoma, geriausia kalbėtis gyvai, tačiau, kai pokyčių įmonėje ir temų pokalbiui yra daug, sunku surinkti visus darbuotojus į vieną vietą tuo pačiu laiku. Todėl atsirado poreikis turėti  įrankį, kuris padėtų tai padaryti. Be to, tokiu būdu galime išsaugoti visą diskusijos istoriją bei tęstinumą, kad išsakytas idėjas galėtume panaudoti veikloje“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius.

IT įmonės vadovas pirmenybę teikia bendravimui tarp darbuotojų vidiniame portale ir įvardina keletą priežasčių, kodėl el. paštas yra mažiau patogus. „Diskusijos tarp kolegų neretai pasimeta el. laiškų gausoje, nesimato jų tęstinumo, o mintys taip ir lieka asmeninėse pašto dėžutėse, kur dažniausiai pamirštamos. Taip pat, jeigu į diskusiją įsitraukia keli komandos nariai, informacija gali nepasiekti kitų, arba atvirkščiai – žinutė gali būti neaktuali visiems darbuotojams, todėl ji gali tapti el. pašto šiukšle“, – teigė V. Arlauskas.  

Įmonės vidinis portalas gali padėti ir pasikeisti įspūdžiais apie aplankytus mokymus ar seminarus. „Mūsų kompanijoje darbuotojai skatinami dalintis savo žiniomis, tačiau surinkti visus kolegas specialiam seminarui ne visada pavyksta. Pasinaudojant įmonės socialinio tinklo galimybėmis, užtenka trumpai papasakoti savo įspūdžius raštu vidiniame portale, įdėti nuorodas į prezentacijas ar kitus naudingus informacijos šaltinius. Negana to, kolegos, kurie, pavyzdžiui, taip pat dalyvavo tame seminare, gali parašyti ir savo nuomonę. O tie, kas nebuvo – užduoti juos dominančius klausimus ir gauti atsakymus“, – pasakojo V. Arlauskas. 

Taip pat socialinis tinklas įmonės viduje gali padėti vystyti sprendimus, sužinoti kolegų nuomonę apie juos, organizuoti „smegenų šturmus“ (angl. brainstorm). Dažnai sunku siųsti dokumentą ir prašyti iš karto kelių žmonių nuomonės ir pastabų – paskui būna nelengva juos apibendrinti ir sudėti kartu. O vidinio portalo diskusijų erdvėje padėjęs pradinį aprašymą ar minties užuomazgą darbuotojas gali tikėtis nuoseklios diskusijos ir pastabų vienoje vietoje.

Vidinis portalas taip pat gali paskatinti atviresnę komunikaciją tarp vadovo ir jo vadovaujamo personalo. Kartais, įmonės direktoriui reikia gauti grįžtamąjį ryšį apie iškomunikuotą strategiją arba paskelbtą naują darbo metodiką. Darbuotojai gali tuo puikiai pasinaudoti, juk viešoje diskusijoje vadovas nepasislėps nuo nepatogių klausimų.

„Informacinių technologijų paslaugų valdymas gali padėti suvienyti IT ir verslo tikslus. Taip pat šis valdymo metodas leidžia sumažinti išlaidas ir pagerina IT padalinio darbo kokybę. Tačiau apsispręsti ir pradėti taikyti paslaugų valdymo metodus įmonei gali būti tikras iššūkis. Todėl nusprendėme pasiūlyti naujieną Lietuvos IT rinkoje – verslo simuliaciją, sukurtą pademonstruoti visus pagrindinius IT paslaugų valdymo principus, ir, pasitelkiant žaidimą, atrasti jų naudą organizacijai“, – teigia bendrovės „Blue Bridge“ pardavimų ir marketingo direktorius Dalius Butkus.

Pasak „Blue Bridge“ atstovo, įmonės naudojamas simuliacinis žaidimas yra interaktyvi ir linksma priemonė, padedanti suvokti IT paslaugų valdymo terminologiją, procesus, jų tarpusavio sąveiką, o svarbiausia tai, kaip IT paslaugų valdymas veikia verslo rezultatus. Žaidimas skatina dalyvius įsitraukti ir susipažinti su IT paslaugų valdymo praktikomis.

„Vieną dieną trunkantį simuliacinį žaidimą sudaro keletas etapų, kurių metu žaidimo dalyviai  vysto IT paslaugų valdymo procesus ir patys suvokia, kokią naudą atneša procesų tobulinimas, komunikacija ir bendradarbiavimas. Tai pasiekiama naudojant gyvenimiškus scenarijus, per kuriuos dalyviai įgauna realios patirties“, – teigia D. Butkus.

Simuliacinio žaidimo pirmame etape dalyviai supažindinami su paslaugų tarnyba ir incidentų valdymu, antrame etape – kaip tobulinti incidentų valdymą bei valdyti problemas, žinias ir keitimus. Trečiame etape pristatoma, kaip gerinti paslaugų tarnybos darbą ir incidentų bei problemų ir žinių valdymą, kokia yra keitimų valdymo svarba, taip pat dalyviai supažindinami su konfigūracijos procesu ir paslaugų lygio valdymu. Paskutiniajame – ketvirtame – etape žaidimo dalyviams pristatomi finansų, paslaugų tęstinumo, prieinamumo ir pajėgumų valdymo procesai.

Pasak „Blue Bridge“ specialisto, simuliacinio žaidimo nauda akivaizdi, nes per trumpą laiką didelis dalyvių skaičius perpranta paslaugų valdymo principus. Kadangi šios žinios įgyjamos kombinuojant visus keturis pagrindinius mokymosi principus – veikimą, analizę, teorinį mokymąsi ir praktinio sprendimo ieškojimą – dalyviai jas įsimena ilgam.

„Be to, tokie mokymai yra puikus komandinio darbo pavyzdys. Žaidimo dalyviai kartu planuoja etapų veiksmus, vieningai siekia bendro tikslo, vertina rezultatus – tai padeda stiprinti kolektyvą bei skatina dirbti kartu“, – sako D. Butkus.

Viena didžiausių Lietuvoje informacinių technologijų (IT) įmonių „Blue Bridge“ pelnė pagrindinį pasaulinės IT kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) Baltijos šalių aptarnavimo partnerių apdovanojimą „The Ultimate Service Partner 2010“.

„Tai pirmasis toks apdovanojimas įteiktas mūsų partneriui Lietuvoje. Iš viso buvo vertinama 11 partnerių trijose Baltijos šalyse, remiantis tokiais kriterijais kaip klientų aptarnavimo kokybė, HP aptarnavimo paslaugų pardavimai ir įsipareigojimų klientams vykdymas“, – sako Luisas Bilys, HP Technologijų aptarnavimo padalinio vadovas Baltijos šalyse.

Teikiant paslaugas HP įrangos naudotojams, kiekvienas atvejis yra fiksuojamas sistemoje, o pašalinus gedimą klientai pateikia savo nuomonę apie aptarnavimo partnerio atliktas paslaugas. „Blue Bridge“ įsipareigojimų klientams vykdymas įvertintas geriausiai, o tai ir lėmė aukščiausią aptarnavimo partnerio statusą Baltijos šalyse.

„Šis apdovanojimas patvirtina, kad mūsų įmonės Klientų aptarnavimo centre dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, galintys užtikrinti tinkamą atliekamų darbų kokybę. Labai vertiname, jog esame pripažinti geriausiu HP aptarnavimo partneriu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse“, – teigia bendrovės „Blue Bridge“ paslaugų teikimo direktorius Edvinas Mačiulis.

„Blue Bridge“ taip pat turi HP auksinio partnerio statusą – „HP Gold Preferred Partner“. Tai – aukščiausias HP partnerystės įvertinimas, gaunamas už technologinę kompetenciją bei daugiausiai įgyvendintų IT projektų. „Blue Bridge“ taip pat suteikti „HP Data Center Specialist“, „HP Storage Works“, „HP Computing“ bei „HP Procurve networking Master“ specialistų vardai.

Intelektualius informacinių technologijų (IT) sprendimus diegianti įmonė „Blue Bridge“ pelnė du prizus virtualizacijos sprendimų kompanijos „VMware“ surengtuose pirmuosiuose Baltijos šalių partnerių apdovanojimuose „VMware Partner Kick Off 2010“. Iš penkių įsteigtų apdovanojimų du atiteko „Blue Bridge“.
 
„Gauti apdovanojimai – už geriausius šių metų pardavimo rezultatus ir už geriausią metų projektą Baltijos šalyse – ne tik parodo mūsų bendrovės profesionalumą ir aukštą darbuotojų kvalifikaciją, tačiau ir tai, jog tarp įmonių ir organizacijų sparčiai populiarėja virtualizacijos sprendimai. Verslas įvertino šios technologijos teikiamas galimybes, leidžiančias efektyviai panaudoti įrangos resursus ir tuo pačiu sumažinti IT išlaidas“, – teigia bendrovės „Blue Bridge“ duomenų centrų infrastruktūros skyriaus vadovas Miroslav Chvoinicki.

„Blue Bridge“ geriausio metų projekto Baltijos šalyse apdovanojimas atiteko už bendrovėje RST įgyvendintą novatorišką sprendimą. Projekto metu buvo įdiegta ir atnaujinta serverių virtualizacijos aplinka į naujausią VMware vSphere 4 versiją, užtikrinant aukštą sistemų patikimumą ir centralizuotą jų valdymą bei sukuriant lanksčią infrastruktūrą. Projekto metu virtualizuota apie 85 proc. elektros tiekėjo ir skirstytojo IT infrakstruktūros.

Tarptautinės IT tyrimų ir konsultavimo kompanijos „Gartner“ paskelbtame aktualiausių technologijų dešimtuke 2010 metams, virtualizacijos technologija patenka į pirmąjį penketą.

IT įmonė „Blue Bridge“ turi „VMware VIP Enterprise Partner“ partnerystės statusą.

„Blue Bridge“ ir šiemet yra tarp geidžiamiausių Lietuvos darbdavių. Dienraščio „Verslo žinios“ ir karjeros portalo cv.lt surengtoje apklausoje „Blue Bridge“ pateko tarp šešių smulkių ir vidutinių šalies bendrovių, kuriose labiausiai norima dirbti.

Pasak Zbignev Gulbinovič, bendrovės „Blue Bridge“ generalinio direktoriaus, nuo pat įmonės veiklos pradžios svarbiausiu turtu yra laikomi darbuotojai. Mat jie – tikrieji ambasadoriai, perduodantys įmonės vertybes bei vidinę kultūrą ir už jos ribų, o tai svarbus kriterijus, formuojant palankią aplinkinių nuomonę apie kompaniją.

Šiemet geidžiamiausio darbdavio rinkimai buvo vykdomi dviejose kategorijose – apklausos dalyviai rinko darbovietes, kuriose labiausiai norėtų dirbti, tarp stambių bendrovių ir tarp smulkių bei vidutinių įmonių.

Praėjusiais metais geidžiamiausio darbdavio rinkimuose „Blue Bridge“ užėmė septynioliktą vietą.

„Kiekvienais metais FiDi organizatoriai sugalvoja vis naujų idėjų ar siekia rekordų, pavyzdžiui, pastatyti didžiausius pasaulyje šachmatus ar FiDi raidžių formos paviljonus, o mes padedame jiems tas idėjas įgyvendinti. Siekiame skatinti jaunimo iniciatyvas ir kūrybiškumą, todėl fizikų dienas remiame nuo pat įmonės įkūrimo“, – pasakoja „Blue Bridge“ generalinis direktorius Zbignev Gulbinovič.

Be to, dar vienas svarus argumentas, kuris nulėmė, kad „Blue Bridge“ jau septynioliktus metus remia FiDi – net 5 įmonės vadovų yra baigę Vilniaus universtiteto Fizikos fakultetą ir pradėjo savo karjerą IT rinkoje.

Kiekvienais metais „Blue Bridge“ palaiko vis skirtingos FiDi idėjos įgyvendinimą. O paskutinius trejus metus jau tapo tradicija, kad fizikų dienų dalyvius savo pasirodymu pradžiugina iš įmonės darbuotojų suburta muzikos grupė „Blue Bridge Band“.