Veiklą pradės IT holdingas „Blue Bridge Baltic“

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. veiklą pradės holdingas „Blue Bridge Baltic“, kuris vienys informacinių technologijų įmones „Blue Bridge“, „Blue Bridge Bond“ ir „Blue Bridge Code“. Šios įmonių grupės valdybos pirmininku paskirtas Zbignev Gulbinovič, šiuo metu užimantis „Blue Bridge“ generalinio direktoriaus poziciją.

Kompanijai „Blue Bridge“ nuo 2011 metų pradžios vadovaus dabartinis įmonės pardavimų ir rinkodaros direktorius Dalius Butkus.  

______________________________

IT „debesyse“: kuo tai gali būti naudinga jūsų verslui?

Gruodžio 16 d. kviečiame į „Blue Bridge“ organizuojamą seminarą, kurio metu pristatysime pradėtas teikti bridge2cloud paslaugas. Renginyje kalbėsime apie „debesų kompiuterijos“ principu teikiamas paslaugas bei apžvelgsime jų privalumus ir pritaikymo versle galimybes. Plačiau...

______________________________

Į „debesis“ – nemokamai ir su „Apple“ kompiuteriu

"Verslo žinios" ir bendrovė „Blue Bridge“ spalio mėnesio pradžioje pristatė projektą kompanijų vadovams „Įmonių IT branda“. Šio projekto tikslas buvo įvertinti Lietuvos įmonių IT infrastruktūros brandą.
 
Paraiškas dalyvauti projekte vz.lt naujienų portale užpildė 53 įmonės. Įvertinus įmonių IT infrastruktūros brandą į kitą projekto etapą buvo atrinktos trys įmonės: UAB „KG Constructions“, UADBB „Balto Link" ir  UAB „Ruslita”, - su kuriomis buvo aptarti įmonių IT valdymo modeliai bei potencialas jų efektyvumo didinimui.

Šiandien mums malonu pristatyti projekto nugalėtoją - UADBB „Balto Link“. Siekdama viršyti klientų lūkesčius, įmonė nuolat ieško būdų, kaip tobulinti savo teikiamas paslaugas ir pasiūlyti savo klientams išskirtinę vertę. Dėl to bendrovė daug dėmesio skiria paslaugų automatizavimui: IT infrastruktūrai, jos priežiūros modelio efektyvumui didinti, domisi naujausiomis technologijų bei IT ūkio vadybos tendencijomis.

Gruodžio 14 d. dienraščio „Verslo žinios“ praktinėje konferencijoje „Inovacijos 2010" įmonei įteiktas Apple kompiuteris MacBook Pro bei vienerius metus bus teikiamos debesų kompiuterijos principais paremtos bridge2cloud paslaugos: virtuali darbo vieta, Microsoft Office ProPlus programinės įrangos paketas, darbo vietos priežiūros paslaugos.

______________________________

„Blue Bridge“ suteiktas aukščiausias Lietuvoje „McAfee“ partnerystės statusas

Intelektualius informacinių technologijų (IT) sprendimus diegiančiai įmonei „Blue Bridge“  kompanija „McAfee“ suteikė „Elite“ partnerės statusą. Nuo šiol „Blue Bridge“ yra vienintelė IT įmonė Lietuvoje turinti aukščiausią vienos iš didžiausių pasaulio saugumo produktų gamintojos kompetenciją.

Bendrovė „Blue Bridge“ sertifikuota penkiose kategorijose ir platina bei diegia visą „McAfee“ įrangą ir sprendimus. Didžiausią dėmesį įmonė skiria kompiuterinių tinklų apsaugai (angl. Network Security). Plačiau...

______________________________

„Blue Bridge“ suteiktas aukščiausias Baltijos šalyse HP Networking partnerystės statusas

Nuo lapkričio 1 d., įsigijusi įmonę H3C ir taip papildžiusi produktų portfelį, didžiausia pasaulyje technologijų kompanija „Hewlett-Packard” (HP) pristatė naujus duomenų tinklų įrangos (angl. Networking) partnerystės lygius.

Įmonei „Blue Bridge“, atnaujinus sertifikaciją, vienintelei Baltijos šalyse buvo suteiktas aukščiausias partnerystės statusas – HP ENS (angl. Enterprise Networking Specialist). Statusas patvirtina „Blue Bridge” specialistų kompetenciją bei suteikia teisę parduoti, diegti ir prižiūrėti sudėtingiausius HP Networking sprendimus.

______________________________

„Blue Bridge“ atliko IT paslaugų tiekimo automatizavimo poreikio galimybių studiją

Bendrovė „Blue Bridge“ atliko IT paslaugų tiekimo automatizavimo poreikio galimybių studiją. Pagal mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonę „Idėja LT“ atliktos studijos vertė siekia 146,3 tūkst. litų, iš kurių 50 proc. sudaro Europos Sąjungos parama.

Preliminarus įvertinimas leidžia daryti prielaidą, kad IT paslaugų tiekimo automatizavimas būtų ypač aktualus smulkiam ir vidutiniam verslui. „Mūsų tikslas – pritaikant IT paslaugų tiekimo automatizavimo technologijas, sukurti naują paslaugų teikimo modelį ir pasiūlyti verslui ar valstybinėms institucijoms galimybę sumažinti investicijas į kompiuterinę ir programinę įrangą. Ja būtų galima pasinaudoti mokant tik už tai, kiek naudojamasi“, – sako D. Butkus. Plačiau...

______________________________

„Blue Bridge“ pelnė „Microsoft“ 2010 metų licencijavimo partnerio apdovanojimą

Bendrovės „Microsoft“ šeštąjį kartą surengtoje kasmetinėje partnerių konferencijos tradiciniuose „Metų Partnerio“ apdovanojimuose „Metų licencijavimo partneriu“ tapo bendrovė „Blue Bridge“.

Per 400 dalyvių – IT profesionalų – sulaukusios konferencijos pagrindine tema tapo sparčiai plintanti debesų kompiuterija.

______________________________

„Blue Bridge“ pripažinta viena iš perspektyviausių paslaugų sektoriaus įmonių 

Lapkričio 16 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė apdovanojimus konkurso „Žinių ekonomikos įmonė 2010“ nugalėtojams. „Blue Bridge“ buvo pripažinta viena iš perspektyviausių paslaugų sektoriaus įmonių.

Lietuvoje socialiniais tinklais naudojasi 60 proc. visų internautų. Daugiau nei dešimtadalis jų socialinius tinklus išnaudoja populiarindami produktą, paslaugą ar įmonę, rodo SIC Gallup Media/TNS duomenys. Pasaulinės socialinių tinklų naudojimo tendencijos pranoksta lietuviškas – net 79 proc. iš šimto didžiausių pasaulio įmonių komunikacijai su vartotojais naudoja bent vieną socialinį tinklą.

Enterprise 2.0 - „antrosios kartos žiniatinklis” verslui

Apie „Facebook“, „Twitter“ ir kitus populiarius socialinius tinklus, sukurtus naudojantis Web 2.0 platforma, tikriausiai yra girdėję visi. Tačiau ar teko girdėti apie įmonių socialinius tinklus arba terminą Enterprise 2.0?

Termino Enterprise 2.0 autorius Andrew McAfee teigia, kad sąvoka Web 2.0 buvo sugalvota siekiant apibūdinti visiškai naujas technologijas, prieš kelerius metus įsigalėjusias internete. Toms pačioms technologijoms, naudojamoms įmonių darbe, apibrėžti 2006 metais A. McAfee sukūrė terminą Enterprise 2.0. Tad norint suvokti šio termino reikšmę, visų pirma reikėtų pasigilinti į tai, kas skambiai vadinama „antrosios kartos žiniatinkliu”.

Atsiradus internetui, niekas jo nevadino Web 1.0, o ir dabar tai nėra oficialiai pripažinta sąvoka. Kad ir kaip bebūtų, dauguma žino, kad tas „ankstesnis internetas“ susidėjo iš statiškų informacinių tinklapių, kurių turinį vartotojai skaitė. Tobulėjant technologijoms, patiems vartotojams atsirado galimybė turinį kurti, keisti ir kontroliuoti, tad internetas žengė į naują periodą – „antrosios kartos žiniatinklį” (Web 2.0).

Terminas interpretuojamas įvairiai, bet pagrindinis Web 2.0 principas yra galimybė pačiam vartotojui prisidėti prie interneto turinio kūrimo ir jo kontrolės. 

Įveikia biurokratiją

Naujųjų technologijų amžiuje tobulėjant internetui, vis dažniau bendraujant virtualiai, pasikeitė darbuotojų ir technologijų indėlis į veiklos procesus, vystėsi nauji darbo įpročiai bei kultūra, leidžiantys dirbti daug lanksčiau. 

Tradicinei, vadinamajai Enterprise 1.0 organizacijai, būdinga aiški hierarchinė struktūra, kurioje visas užduotis „iš viršaus“ skiria vadovai, o darbuotojai tėra vykdytojai. Įmonė veikia pagal centralizuotai nustatytus darbo procesus, kurie didina biurokratiją bei nelankstumą nestandartinėse situacijose.
 
Pasak „Blue Bridge Code“ direktoriaus Vykinto Arlausko, alternatyva tokiai organizacijai yra įmonė, kurioje veiklos procesai apibrėžiami kaip rekomendacijos, o ne darbo instrukcijos. „Enterprise 2.0 principas – patys darbuotojai sprendžia, kokiu būdu efektyviausia atlikti darbą. Darbuotojams lengvai pasiekiama įmonės informacija, jie informuojami apie vykdomus projektus ir skatinami teikti pasiūlymus veiklos gerinimui. Darbe naudojamos naujausios interaktyvios informacinės sistemos, padedančios bendrauti ir bendradarbiauti darbuotojams tarpusavyje, nepriklausomai nuo juos skiriančių atstumų, laiko ir užimamų pareigų“, – teigia V. Arlauskas.

Enterprise 2.0 galima laikyti Web 2.0 principo pritaikymu organizacijose – besivystančių socialinės programinės įrangos platformų naudojimą bendrovių viduje, tarp bendrovių arba tarp jų ir partnerių bei klientų. Kaip ir antrosios kartos žiniatinklio atveju, Enterprise 2.0 sudaro pažangios verslo praktikos ir  technologijos, leidžiančios patiems žmonėms įsitraukti į veiklos procesų valdymą.

Taigi skirtumas tarp šių dviejų organizacijos tipų akivaizdus, tačiau ar tikrai Enterprise 1.0 yra blogis, o Enterprise 2.0 – gėrio filosofija? „Toli gražu ne. Pavyzdžiui, gamybos įmonėse, kurių pagrindinė veiklos kryptis – efektyvi produktų gamyba, griežtai apibrėžti procesai ir aiškus funkcijų pasidalijimas yra būtinas. Tačiau tos įmonės, kurios tikisi iš darbuotojų kūrybinių darbo rezultatų, gimstančių dirbant kartu, turėtų pamiršti apribojimus, sudėtingus standartus, griežtus procesus ir kompleksines informacines sistemas“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius.

Nuo diskusijų iki naujų paslaugų kūrimo

Socialinius tinklus galima pritaikyti darbuotojų bendradarbiavimo produktyvumui didinti. Tačiau didžiausią postūmį šių technologijų atsiradimui versle turėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Įmonės, taupydamos kaštus, suvokė, kad senieji darbo metodai jau atgyveno, jie nėra tokie efektyvūs,  kokie buvo anksčiau. Mat socialinio tinklo idėja leidžia perkelti bendradarbiavimą į virtualią erdvę, dirbti ir kurti kartu, greitai dalintis informacija, susitikimus pakeisti virtualiomis diskusijomis ir vaizdo konferencijomis“, – teigia V. Arlauskas.

Įmonės socialinius tinklus galima panaudoti įvairiose organizacijos veiklos srityse. Tai gali būti vidinė komunikacija, kur naudojantis socialine programine įranga, darbuotojai dalijasi informacija, susipažįsta su darbo procesais, teikia grįžtamąjį ryšį, bendrai kuria turinį ir virtualiai bendrauja, nepriklausomai nuo to, kuriame pasaulio krašte šiuo metu yra.

Taip pat Enterprise 2.0 principas gali būti panaudotas darbo procesų efektyvumui didinti. Naudodamiesi įmonės socialiniais tinklais, klientų ir partnerių atstovai gali teikti pastabas ir pasiūlymus, skirtus produktų ar paslaugų tobulinimui, bendradarbiaudami specializuotose projektų grupėse kartu su įmonės darbuotojais siekti efektyvių veiklos rezultatų.

Ir mažiems, ir dideliems

Socialinius tinklus galima pritaikyti ir mažoms, ir didelėms bendrovėms. Smulkiose įmonėse jie leidžia didinti darbo efektyvumą, įtraukti partnerius ar klientus į produkto ar paslaugos tobulinimo procesą. Globaliose organizacijose socialiniai tinklai tarsi panaikina atstumus tarp skirtingose šalyse ar miestuose esančių padalinių ir suteikia galimybę jų darbuotojams dalintis patirtimi.

Užsienyje įmonių socialiniai tinklai naudojami jau kelerius metus, tad pavyzdžių, kaip juos pritaikyti kasdieniame darbe, apstu. Nyderlandų telekomunikacijų ir IT kompanija KPN, kurioje dirba 33 tūkst. žmonių, Enterprise 2.0 principą panaudojo naujų produktų bandymams. Įmonė tam išleisdavo dideles sumas, tačiau pradėjusi naudotis Enterprise 2.0 platforma, KPN darbuotojams paskelbė savanorių, norinčių išbandyti naują modemą, paiešką. Per trumpą laiką į šį kvietimą atsiliepė beveik 200 darbuotojų, kurie nemokamai savo noru bandė produktą ir teikė pastabas bei pasiūlymus, kaip būtų galima jį tobulinti. „Šiuo metu sistema kas mėnesį vidutiniškai sulaukia 550 000 apsilankymų, joje jau sukurtos 302 grupės ir parašyta daugiau nei 800 tinklaraščio įrašų. Šie skaičiai parodo, kaip efektyviai įmonėje galima pritaikyti socialinius tinklus“, – teigia V. Arlauskas.

Prancūzijoje veikianti komunikacijos, informacijos valdymo internete kompanija USEO, kurioje dirba tik 14 darbuotojų, Enterprise 2.0 platformą panaudojo siekdama sukurti viešą bendruomenę. Šios bendruomenės tikslas buvo skleisti informaciją ir diskutuoti apie įvairius Web 2.0 įrankius, kuriuos įmonės gali panaudoti savo darbe. Dabar bendruomenė jau turi daugiau nei 1000 narių, kurie kasdien diskutuoja USEO veiklos krypčių temomis. Bendruomenė per trumpą laiką įmonei „atvedė“ naujų klientų, o jos konsultantai, kuriems anksčiau reikėjo 30 dienų sukurti turinį, dabar tam sugaišta pusę dienos per savaitę.

„Blue Bridge“ įmonių grupė socialinę platformą naudoja ir savo veikloje – pritaikė ją vidiniams ir išoriniams interneto puslapiams, taip pat įtraukė svarbius įmonės vidaus veiklos procesus. „Dabar visą darbui reikalingą informaciją kiekvienas darbuotojas pagal jam suteiktas atitinkamas prieigos teises suranda ne bylose, bet įmonės socialiniame tinkle. Tai ir mūsų įmonių grupės, ir partnerių bei kitos IT rinkos naujienos, veiklos rodikliai, visa informacija apie darbuotojus. Projektų vadovai gali stebėti projektų eigą, talpinti, peržiūrėti dokumentus, realiu laiku aptarti susijusius klausimus su kitais projekto dalyviais. Darbuotojai kartu kuria turinį, dalinasi informacija ir patirtimi bei išgrynina naujas idėjas, diskutuodami virtualioje erdvėje“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius.

Ateities vizija – asmeninis asistentas

Jau kuris laikas nemažai kalbama apie trečiąją žiniatinklio versiją – Web 3.0, kuri būtų paremta tuo, jog pati interneto naršyklė galėtų „suprasti“ ir apdoroti jai pateikiamas užklausas. Pavyzdžiui, savaitgalį norite pavakarieniauti tailandiečių restorane, o paskui pažiūrėti filmą artimiausiame kino teatre. Naudodamiesi dabartinėmis naršyklėmis, pirmiausia pateiktumėte užklausą apie restoraną, tada ieškotumėte netoliese esančio kino teatro, tuomet skaitytumėte filmų aprašymus.

Interneto ekspertai teigia, kad trečiosios kartos žiniatinklyje šią informaciją galėsite gauti greičiau ir paprasčiau. Užuot pateikę atskiras užklausas, galėsite į paieškos langelį tiesiog įvesti visą sakinį „Noriu pavakarieniauti tailandiečių restorane ir pamatyti komediją, iš ko galiu rinktis?“ Naršyklė tuomet išanalizuos užklausą, peržiūrės visus galimus variantus, atsižvelgs į miestą, kuriame esate, ir pateiks geriausią, skirtą būtent jums. Ir tai dar ne viskas. Manoma, kad naršyklė tarnaus kaip asmeninis asistentas: kol naršysite internete, ji fiksuos tai, kuo domitės. Kuo daugiau naršysite, tuo mažiau reikės sukti galvą, kaip suformuluoti klausimą, nes naršyklė pateiks tikslesnius rezultatus.

Kalbų apie Enterprise 3.0 jau taip pat girdisi, bet kol kas nėra tiksliai suformuluotas sąvokos apibrėžimas. Ateities vizija dėliojama iš atskirų detalių, bet pagrindinis principas, kuriuo ji remsis, bus perėjimas nuo „push“ (stumti) prie „pull“ (traukti) darbo su informacija metodų. „Push“ metodas gali būti iliustruojamas tuo, kad anksčiau TV programos buvo transliuojamos konkrečiu laiku ir jei ją praleidome, neturėjome galimybės pamatyti. „Pull“ – vystantis naujoms technologijoms, programas galime matyti tada, kai mums patogu.

Pagrindiniai „pull“ principai, kurie ateityje bus taikomi tobulinant įmonių socialinius tinklus, yra prisitaikymas prie klientų aplinkos, t.y. leidimas jiems prisidėti prie kompanijos meta duomenų ir juos įtraukti į savo sistemas. Taip pat svarbus informacijos nedubliavimas – kiekvienas žmogus ar organizacija turės galimybę talpinti savo standartinio formato informaciją į atvirą žiniatinklį. „Darbuotojams bus mokama už nuveiktą darbą ir rezultatus, o ne už procesą. Jie, užuot ieškoję informacijos pagal raktažodžius ar naršę po interneto svetaines, galės užduoti klausimus ir gauti atsakymus“, – ateities socialinių tinklų viziją pateikia V. Arlauskas.

Julius Gregorauskas
„Blue Bridge“ Dinaminių IT paslaugų skyriaus vadovas

Terminas debesų kompiuterija plinta kaip virusas ir tampa bene kiekvienos didesnės informacinių technologijų (IT) specialistų konferencijos pagrindine tema. Ir ne veltui, mat debesų ekonomika paprasta – nebereikia investuoti į nuosavą IT, o prireikus galima naudotis debesų kompiuterija kaip paslauga ir mokėti tik už tai, kuo naudojiesi. Tad kodėl gi nežengti į debesis, jei galima efektyviau dirbti neišleidus IT didžiulių sumų?

Tyrimų bendrovės IDC duomenys rodo sparčiai populiarėjančios technologijos tempus – jau ateinančiais 2011 metais daugiau nei pusė naujų verslo įmonių naudosis debesų kompiuterijos sprendimais.

Sėkmingam šiuolaikiniam verslui

Verslo sėkmė priklauso nuo sugebėjimo konkuruoti tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkose. Pigios darbo jėgos poreikis nebėra toks aktualus, o didesnį pranašumą įmonėms suteikia gebėjimas dirbti greitai ir produktyviai, sukuriant pridėtinę vertę. Turbūt labiausiai prie to prisideda darbo procesų automatizavimas, apie kurį buvo kalbama ir prieškriziniu laikotarpiu, ir sunkmečiu, bet iki šiol jis asocijavosi tik su dideliais kaštais, brangiai kainuojančiais specialistais bei ilgalaikiais diegimo projektais. Suprantama, kad buvo sudėtinga įžvelgti naudą, kurią žadėjo IT pardavėjai.

Tačiau naujų vėjų pasirengusi „įpūsti“ debesų kompiuterija, kurios koncepcija itin paprasta – teikti IT kaip paslaugas ar jų rinkinį iš vieno ar kelių tiekėjų. Kitaip tariant, jei nusprendėte skristi į Londoną, juk neperkate lėktuvo, o įsigyjate lėktuvo bilietą ir naudojatės aviakompanijų paslaugomis. Tokiu pat principu veikia ir debesų kompiuterija – nebūtina diegti visos IT infrastruktūros biure, tačiau kai prireikia šių paslaugų, jas paprastai galima įsigyti „iš išorės“.

Kokia nauda?

Debesų ekonomika patraukli tuo, jog užuot investavus į duomenų centro, techninės bei programinės įrangos infrastruktūrą, visa tai galima įsigyti kaip paslaugą. Tokiu būdu investicines lėšas ir laiką verslas gali skirti savo pagrindinei veiklai ir taip didinti konkurencinį pranašumą. Debesų kompiuterijos rezultatas: už paslaugas atsiskaitoma mėnesiniais mokėjimais, mokama už tiek, kiek sunaudojama, o likusios lėšos gali būti skirtos verslo augimui.

Kitas debesų kompiuterijos bruožas – sprendimų ar projektų įgyvendinimo greitis. Įsigyti šią paslaugą ir pradėti ja naudotis galima per dieną ar keliasdešimt minučių, o IT įrangos įsigijimas ir pritaikymas gali užtrukti iki kelių mėnesių. Taigi, didėja rizika, jog projektai nebus įgyvendinti laiku, o bendrovė praras daug lėšų.

Debesų kompiuterijos paslaugos išsiskiria lankstumu. Automatizuoto verslo lankstumas priklauso nuo IT infrastruktūros pritaikymo. Kuo greičiau keičiamos IT sistemos „kaladėlės“, tuo sparčiau galima prisitaikyti prie verslo pokyčių. Kintant verslui ypač aktualu, jog IT infrastruktūra būtų lengvai ir greitai valdoma: neliktų nepanaudotų resursų, ar nesusidarytų situacija, kai jų trūksta.

Kitas svarbus verslo aspektas – rizikos eliminavimas. Verslo aplinka yra itin dinamiška, verčianti greitai reaguoti į pokyčius. Tuo tarpu investicija į techninę ir programinę įrangą tokioje aplinkoje yra gana rizikinga ir ne visuomet išpildanti verslo lūkesčius. Naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis, galima kurti, bandyti, eksperimentuoti neskiriant daug lėšų ir tokiu būdu verslo riziką sumažinti iki minimumo. Plačiau...

Laimi ekonomiškumas ir greitis

Naujojo modelio skeptikams, abejojantiems dėl duomenų saugumo ir sistemų patikimumo, galima būtų priminti, jog tai nėra nauja, tai visada buvo ir bus svarbu. Pasirenkant naująjį IT valdymo modelį – IT kaip paslaugą – būtina įvertinti paslaugų tiekėjo kvalifikaciją, patirtį, technologinius pajėgumus, žmogiškuosius išteklius, kuriuos verslas gali skirti IT ar pagrindinei veiklai.

Debesų kompiuterijos poreikį diktuoja ne rinkos dydis, o verslo poreikiai. Šios paslaugos savo ekonomiškumu yra prieinamos visoms įmonėms, nes joms nereikia didelių investicijų. Dažnai prie verslo sėkmės prisideda ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip greitai patenkinami verslo poreikiai – tuo debesų kompiuterijos koncepcija ir yra patraukli. Bendrovės, pirmosios įgyvendinusios esminius IT infrastruktūros pokyčius, gali daugiau laiko skirti pagrindinei veiklai ir tapti konkurencingomis globalioje rinkoje. Todėl sėkmingas verslas turėtų drąsiai taikyti naujoves ir nuolat ieškoti būdų, kaip efektyviau vykdyti veiklą.

Bendrovė „Blue Bridge“ Lietuvos verslo paramos agentūrai pradeda teikti debesų kompiuterijos (angl. cloud computing) paslaugas. Agentūra pirmoji iš šalies valstybinių institucijų naudosis tokiomis paslaugomis. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 100 tūkst. litų.   

„Debesų kompiuterijos ekonomika patraukli tuo, jog vietoje didelių investicijų į duomenų centro, techninę bei programinę įrangą, ko dažniausiai iki galo neišnaudoja įmonės ar organizacijos, tai galima įsigyti kaip paslaugą. Lietuvos verslo paramos agentūra yra debesų kompiuterijos pradininkė valstybiniame sektoriuje. Agentūra įvertino teikiamas galimybes naudotis naujausiomis technologijomis, aukšto patikimumo sistemomis, tačiau išvengti kasdienių priežiūros darbų, investicijų į IT įrangą, rūpintis duomenų saugumu“, – teigia IT bendrovės „Blue Bridge“ generalinis direktorius Zbignev Gulbinovič.

Pasak Z. Gulbinovič, agentūrai apsispręsti padėjo ir tai, kad IT paslaugos leidžia ne tik atsisakyti išlaidų nuosavai infrastruktūrai, bet mokėti tik už tai, kuo tuo metu naudojamasi ir galimybė užsisakyti paslaugas pagal konkrečius poreikius – tiek pasirinkti norimą paslaugų apimtį, tiek laikotarpį, kuomet jomis bus naudojamasi.

Lietuvos verslo paramos agentūra į „Blue Bridge“ duomenų centrą perkels pagrindinius IT infrastruktūros komponentus, kurie bus teikiami kaip paslaugos. „Blue Bridge“ agentūrai teiks centralizuotos vartotojų autentifikavimo ir duomenų saugojimo, pagalbinių IT  infrastruktūros tarnybų, elektroninio pašto ir duomenų serverio paslaugas.

IT bendrovė „Blue Bridge“ yra dinaminių IT paslaugų novatorė Lietuvoje, pasiūliusi verslui ir valstybinėms institucijoms atsisakyti didžiulių investicijų nuosavai IT infrastruktūrai, o vietoje jų naudotis debesų kompiuterijos principais paremtas paslaugas „bridge2cloud“. Šias paslaugas „Blue Bridge“ teikia iš nuosavo modernaus duomenų centro. Bendrovės investicijos į duomenų centrą siekia 7 mln. litų.

_______________________

Taip pat siūlome paklausyti gruodžio 1 d. Lietuvos radijo laidos „Žinių amžius“ laidos įrašo.

„Debesų technologija“. Kas tai yra? Diskutuoja informacinių technologijų specialistai Rimvydas Saulis iš bendrovės „Microsoft Lietuva“, „Blue Bridge“ generalinis direktorius Zbignev Gulbinovič ir Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojas Sakalas Gorodeckis. Plačiau...

Sparčiai kintantys šiuolaikinio verslo poreikiai – informacijos ir įvykių gausa, nuolatiniai planavimo bei derinimo procesai, skatina ir įmonių informacinių technologijų pokyčius.  Bendrovė „Blue Bridge Bond“, teikianti dinamines IT paslaugas „bridge2cloud“, pasiūlė įsigyti el. pašto ir bendradarbiavimo, debesų kompiuterijos principais paremtą paslaugą, galinčią verslui padėti efektyviau dirbti bei optimizuoti IT išlaidas.

Susipažinus su paslaugos funkcijomis, kyla klausimas, kuo ji geresnė už nemokamas paslaugas, kurių veikimo principai panašūs?

Kuo geriau už „Gmail“?

Didžiausi el. pašto ir bendradarbiavimo paslaugos pranašumai, lyginant su „Gmail“, yra geresnis suderinamumas ir mobilumas, paprastesnė priežiūra bei galimybė pasirinkti paslaugos versiją, įdiegiamą į kompiuterį.

„Gmail“ skirtas darbui per interneto naršyklę, tad norint ją integruoti su turimomis el. pašto programomis, iškyla grėsmė prarasti kai kurias funkcijas. Pavyzdžiui, galimybę matyti bendrus ar kitų kolegų kalendorius, priskirti užduotis, stebėti jų įvykdymą ir pan. Taip pat „Gmail“ neturi integracijos su kai kuriais mobiliaisiais telefonais. „Blue Bridge Bond“ el. pašto ir bendradarbiavimo paslauga suderinama su „Microsoft Outlook“, „Apple Mail“, „iCal“, „Address Book“, „Thunderbird“ programine įranga bei „BlackBerry“ (per „BES connector“), „Windows Mobile“, „iPhone“, „Palm“, „Android“ mobiliaisiais įrenginiais.

Daugumai įmonių tokios paslaugos yra vienu iš pagrindinių įrankių, tad net menkas jų veikimo sutrikimas gali sutrikdyti sklandų darbą. El. pašto ir bendradarbiavimo paslauga užtikrina  patikimumą, siekiantį 99,9 proc., o paslauga besinaudojančią bendrovę aptarnaujantys konsultantai operatyviai konsultuoja jos sutrikimo klausimais. Be to, kasdien daromos atsarginės kopijos leidžia atkurti per klaidą prarastus laiškus, duomenis ir jų archyvą.

Dar vienas „Blue Bridge Bond“ paslaugos privalumas yra galimybė dirbti neprisijungus prie tinklo (angl. offline). Pasirinkus paslaugą, galima įdiegti visą funkcionalumą palaikančią programinę įrangą, kuri leidžia dirbti su elektroniniais laiškais ir jų archyvu, peržiūrėti kalendorius ar kontaktus, koreguoti savo ir  sukurtus dokumentus, peržiūrėti jų kūrimo istoriją. Vėl prisijungus prie tinklo, visa informacija sinchronizuojasi su serveriu ir yra atnaujinama.

Kuo geriau už „POP3“?

POP3 – trečiosios versijos protokolas, naudojamas elektroninių laiškų gavimui iš serverio. Deja, dauguma POP3 sprendimų atlieka tik „paštininko“ vaidmenį – jie atsakingi tik už el. pašto siuntimą ir gavimą. Ši paslauga tinkama tik tokiems vartotojams, kuriems nėra svarbus mobilumas, informacijos dalinimasis grupėje ar duomenų praradimas. El. pašto ir bendradarbiavimo paslauga suteikia daugybę papildomų funkcijų, skirtų bendro darbo palengvinimui bei informacijos sklaidai.

Be to, dažnai iškyla poreikis tą pačią informaciją pasiekti iš kelių vietų ar naudojantis skirtingais įrenginiais. POP3 atveju elektroniniai laiškai dažniausia nėra saugomi serveryje, o parsisiunčiami į tą įrenginį, kuris tuo metu buvo prisijungęs. Tad bandant pažiūrėti jau parsiųstą informaciją naudojantis kitu įrenginiu, tai gali ir nepavykti. Kaip jau minėta, el. pašto ir bendradarbiavimo paslauga yra suderinama su skirtingais įrenginiais, o informaciją galima pasiekti iš bet kurios vietos.

Kaip ir lyginant su „Gmail“, ši paslauga užtikrina didesnį duomenų saugumą bei patikimumą, nes kiekvieną dieną daromos atsarginės kopijos, leidžiančios atkurti prarastus duomenis. Naudojantis paprastu POP3 sprendimu, įmonė neturi galimybės suvaldyti informacijos, keliaujančios el. paštu – kiekvienas vartotojas yra šios informacijos valdytojas. El. pašto ir bendradarbiavimo paslaugos atveju, informacija priklauso ne vartotojui, o įmonei.

Patarimai renkantis panašią paslaugą

Renkantis el. pašto ir bendradarbiavimo paslaugą, visų pirma reikėtų įvertinti, kokiems veiksmams atlikti ją naudosite, kokius darbus ji padės įvykdyti. Vertėtų pasvarstyti, ar reikalinga galimybė kaupti ir saugoti dokumentus vienoje bendroje vietoje, ar naudingas būtų trumpųjų žinučių ir pokalbių modulis ir pan. Tuomet reikėtų atsižvelgti į mobilumo poreikį – ar reikės prieigos prie informacijos naudojantis mobiliuoju telefonu, ar užteks tų duomenų, kuriuos pasieksite per interneto naršyklę? Pasirinkimas taip pat priklauso nuo saugumo poreikio, tad svarbu apsvarstyti, kokį duomenų saugumo tipą pasirinkti.

Dar vienas svarbus dalykas – įmonės IT įranga. Prieš apsisprendžiant, ar verta naudotis paslauga, reikia patikrinti, ar visi bendrovės kompiuteriai turi įdiegtą el. pašto tikrinimo programą, jeigu ne – paskaičiuoti, ar tai nebus papildomi kaštai. Taip pat vertėtų išsiaiškinti, ar visi kompiuteriai yra standartizuoti, naudoja vieną operacinę sistemą. Patariama atsižvelgti ir į darbuotojų įpročius – išsiaiškinti, ar visi įpratę dirbti su tomis pačiomis programomis, ar turi skirtingų poreikių.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokia duomenų talpa yra siūloma. To reikėtų pasiteirauti paslaugą teikiančios bendrovės, ar yra galimybė talpą keisti pagal poreikį, ar tai nesukeltų sunkumų.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas renkantis tokią paslaugą – patartina atsižvelgti į sutarties galiojimo terminą ir nuspręsti, ar sutartiniai įsipareigojimai yra priimtini.

Įmonė „Blue Bridge“ ne tik mėgsta džiazą bei remia šio išskirtinio muzikos stiliaus festivalius, bet ir yra sukūrusi puikias sąlygas muzikuoti savo darbuotojams. Apie džiazo ir verslo panašumus bei pirmuosius susitikimus su „Blue Bridge“ pakalbinome Lietuvos džiazo virtuozą Leonidą Šinkarenko.  
 
Sakykite, ar džiazas ir verslas turi panašumų?

Be abejo, verslas ir džiazas turi panašumų – ir vienur, ir kitur būtina kūryba bei improvizacijos. Juk tiek džiaze, tiek versle dažnokai pasitaiko situacijų, kuomet reikia improvizuoti neturint išankstinio plano. Kalbant apie panašumus, dar būtų galima išskirti riziką – galimybę „subankrutuoti“. Aišku, muzikoje tą galima padaryti įvairesniais būdais,  pavyzdžiui, „supopsėti“. Versle bankrotas daugiau asocijuojasi su materialiais praradimais.

Koks buvo Jūsų pirmasis susidūrimas su „Blue Bridge“ ir kur? 

Pirmasis susidūrimas įvyko kiek netikėtoje aplinkoje – lauko teniso korte, dvikovoje su „Blue Bridge“ generaliniu direktoriumi Zbignev Gulbinovič. Kadangi atradome bendrų pomėgių ir interesų, tai susidūrimas lauko teniso aikštelėje išaugo į sėkmingą bendradarbiavimą ir džiaze.

Reikėtų paminėti, kad įmonės darbuotojai yra muzikalūs. Jie turi sukūrę smagią muzikos grupę „Blue Bridge Band“, su kuria esame atlikę keletą šaunių kūrinių. Juk muzika yra vienas tų universalių dalykų, suvienijančių kartais net labai skirtingus žmones.

Ką Jums reiškia bendradarbiavimas su „Blue Bridge“?

Ilgalaikis bendradarbiavimas rodo, kad mūsų vertybės ir požiūris į kultūrą yra panašūs. Ko gero, be „Blue Bridge“ pagalbos man nebūtų pavykę visiškai įgyvendinti dalies sumanymų. Be to, kiek žinau, įmonė remia ne tik muziką, bet ir kitas meno sritis. Tai rodo įmonės brandą ir atsakomybę prisidedant prie šalies kultūrinio gyvenimo.