Veiklą pradėjo IT holdingas Blue Bridge Baltic UAB   
 
Nuo šių metų sausio 1 dienos veiklą pradėjo holdingas Blue Bridge Baltic UAB, kuris vienija informacinių technologijų įmones Blue Bridge, Blue Bridge Bond ir Blue Bridge Code. Įmonių grupės valdybos pirmininku tapo Zbignev Gulbinovič, iki praėjusių metų pabaigos užėmęs Blue Bridge generalinio direktoriaus poziciją.

„Holdingo įkūrimas žymi tai, kad iš esmės keičiasi mums priklausančių įmonių valdymo struktūra, kuri taps efektyvesnė ir lankstesnė. Tokiu būdu siekiame optimizuoti savo veiklą bei padėti pamatus plėtrai, kuri ateityje gali peržengti ir Lietuvos ribas“, – teigia Z. Gulbinovič. Plačiau...

_______________________________________________________________________________

VmWare pasiūlymas: 50 nemokamų licencijų virtualioms darbo vietoms įdiegti

Perkant ar atnaujinant nors vieną VmWare vSphere Enterprise Plus licenciją, su vienerių metų naujumo garantija nemokamai bus suteikta ir 50 licencijų virtualioms darbo vietoms įdiegti. Pasiūlymas galioja iki kovo 15 d.

Daugiau informacijos gali suteikti duomenų saugyklų produktų vadybininkas Darius Spaičys: +370 5 252 6058, darius.spaicys@bluebridge.lt.

_______________________________________________________________________________

„Blue Bridge“ pradeda prekybą 3PAR duomenų saugyklomis

Bendrovei  „Hewlett-Packard“ įsigijus kompaniją 3PAR, unikaliais duomenų saugojimo sprendimais dabar gali naudotis ir Lietuvos įmonės bei organizacijos. Auksinis 2011 metų „Hewlett-Packard“ partneris „Blue Bridge“ pradeda prekybą 3PAR duomenų saugyklomis.

3PAR specializacija – duomenų saugyklų kūrimas ir diegimas nemažus IT pajėgumus turinčioms bendrovėms ir organizacijoms – duomenų centrų, interneto bei kitų IT paslaugų teikėjams, finansinėms institucijoms, viešojo sektoriaus įstaigoms. Šiuo metu 3PAR siūlo dvi pagrindines duomenų saugyklų serijas F-Class ir T-Class. Abiejų šių serijų gaminiai išsiskiria iš kitų rinkoje esančių gaminių galios, greičio, talpumo savybėmis.

3PAR architektūra leidžia pagal poreikį kurti virtualius  masyvus – taigi vienos saugyklos pajėgumais autonomiškai ir saugiai gali naudotis skirtingi įmonės padaliniai ar net skirtingos įmonės. 3PAR duomenų saugyklos naudoja unikalią „Thin Built In“ technologiją, kuri leidžia efektyviai taupyti saugyklos talpą. Be to, 3PAR duomenų saugyklos išsiskiria automatizuotų veikimu ir ypač efektyviai veikia naudojant virtualizuotus sprendimus.

Daugiau informacijos gali suteikti duomenų saugyklų produktų vadybininkas Tomas Kalinauskas: +370 5 252 6594, tomas.kalinauskas@bluebridge.lt.

______________________________________________________________________________

„Blue Bridge“ pelnė aukščiausią Baltijos šalyse HP aptarnavimo partnerių įvertinimą

Įmonė „Blue Bridge“ pelnė pagrindinį pasaulinės IT kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) Baltijos šalių aptarnavimo partnerių apdovanojimą „The Ultimate Service Partner 2011“. Toks įvertinimas Lietuvos IT įmonei skiriamas jau antrus metus iš eilės.

„Tiek partnerystės statusas, tiek nominacijos suteikiamos atsižvelgiant į kelis pagrindinius kriterijus – klientų atsiliepimus, partnerio aptarnavimo paslaugų įvertinimą bei įrangos garantijų pardavimus. Iš viso vertinome 12 partnerių pasiekimus trijose Baltijos šalyse. Tiek praėjusiais metais, tiek ir šiemet aukščiausią „The Ultimate Service Partner“ kompetenciją  parodė įmonė „Blue Bridge“, – teigia Luisas Bilys, HP Technologijų aptarnavimo padalinio vadovas Baltijos šalyse.

„Jau šešiolika metų esame pasaulinės IT kompanijos „Hewlett-Packard“ partneriai. Todėl savo komandoje turime patyrusius specialistus, užtikrinančius puikų aptarnavimą ir paslaugų kokybę, o per ilgus bendradarbiavimo su HP metus ištobulintas atsarginių dalių tiekimo procesas leidžia remonto darbus atlikti operatyviai.  Jau antrus metus iš eilės gaunamas Baltijos šalių partnerių apdovanojimas tai dar kartą patvirtina“, – teigia bendrovės „Blue Bridge“ direktorius Dalius Butkus.

Įmonėms, įsigyjančioms HP įrangą, suteikiama gamintojo garantija,  tačiau D. Butkus pastebi, kad įsivyrauja tendencija, jog verslas mūsų šalyje vis dažniau renkasi garantijos praplėtimus "HP Care Pack", suteikiančius papildomas aptarnavimo paslaugas, garantuojančias lankstesnį aptarnavimo laiką ir įrangos draudimą. Mat tokiu būdu sumažinamos pogarantinio aptarnavimo sąnaudos bei prailginamas įrangos tarnavimo laikas.

Mantas Kapočius, Tarptautinio Vilniaus oro uosto informacinių technologijų grupės vadovas, teigia, kad per daugiau nei penkis darbo su „Blue Bridge“ metus visuomet operatyviai reaguojama į oro uostui iškilusias IT problemas ir pasiūlomi sprendimų būdai, teikiamos kompetentingos konsultacijos.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas turi apie 200 kompiuterizuotų darbo vietų bei daugiau nei 30 skirtingo lygio ir dydžio serverių, sujungtų į atskirus technologinius tinklus. „Blue Bridge“ oro uostui teikia IT audito, sistemų (techninės ir programinės įrangos) analizės ir diegimo, įrangos pirkimo ir diegimo paslaugas.

„Blue Bridge“ taip pat turi HP auksinio partnerio statusą „HP Gold Preferred Partner“. Tai –  aukščiausias HP partnerystės įvertinimas, gaunamas už technologinę kompetenciją bei daugiausiai įgyvendintų IT projektų.

______________________________________________________________________________

„Blue Bridge“ tiria savanoriško sveikatos draudimo informacinės sistemos poreikį

Bendrovė „Blue Bridge“, atliko galimybių studiją, kuria siekta nustatyti savanoriško sveikatos draudimo informacinės sistemos poreikį rinkos dalyviams, įvertinti techninius reikalavimus, kainodaros modelį, galimus savanoriško sveikatos draudimo paslaugų teikimo modelių pokyčius.

Vis dar nemažai draudimo įmonių neturi savanoriško sveikatos draudimo poreikiams pritaikytos informacinės sistemos, kurios pagalba būtų galima keistis informacija apie draudiminius įvykius. Informacinė sistema visoms suinteresuotoms pusėms leistų efektyviai keistis informacija apie apdraustus asmenis, draudiminius įvykius, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei jų vertę, suteiktų galimybę išvengti popierinių dokumentų siuntimo ir taip taupytų tiek apdraustųjų, tiek paslaugų teikėjų laiką. 

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonę „Idėja LT“.

______________________________________________________________________________

ES parama padės vystyti inovatyvią procesų automatizavimo sistemą 

Įmonė „Blue Bridge Code“ šiuo metu atlieka galimybių studiją, kurios pagrindu ketinama vystyti inovatyvių IT paslaugų platformą. Ateityje tokia platforma turėtų tapti pagrindu kol kas Lietuvos rinkoje analogų neturinčiai procesų automatizavimo ir informacijos valdymo sistemai.

Sistema padės įmonėms ir organizacijoms automatizuoti jų procesus bei valdyti su jų veikla susijusią informaciją elektroninėje erdvėje. Sistemos funkcijos apimtų ir galimybes valdyti elektroninius dokumentus, atlikti operacijas su elektroniniu parašu. Paslaugos bus teikiamos tokiu principu, kad įmonė ar organizacija galės pasirinkti, kokiomis sistemos funkcijomis ir kurį laikotarpį ji nori naudotis.

Minėta studija vykdoma pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonę „Idėja LT“.

Įmonės paskutinius du metus taupė praktiškai visoms investicijoms. Tačiau artimiausiais metais verslas, ieškantis būdų didinti konkurencingumą, privalės investuoti į efektyvumą užtikrinančias technologijas. Be to, ekonominė situacija lėmė klasikinio IT verslo permainas.

Didelės investicijos į nuosavą infrastruktūrą ir sunkiasvorę programinę įrangą ateityje nebebus populiarios dėl ilgo projektų diegimo laiko ir nelankstumo. Diegiamos sistemos turės prisitaikyti prie rinkos poreikių. Tačiau svarbiausia, kad naujosios IT bangos susikoncentravimas išliks į technologijas, kurios leidžia sumažinti kaštus. 

Šiemet Lietuvos rinkoje turėtų dominuoti virtualizacijos technologija, o kitaip tariant „palengvinimas“ jau turimos IT infrastruktūros. Virtualizacija padeda išspręsti vieną pagrindinių IT specialistų galvos skausmų – kaip efektyviai panaudoti įrangos resursus ir tuo pačiu sumažinti IT išlaidas.

Virtualios darbo vietos 2011-aisiais taip pat turėtų skverbtis į verslą. Naują požiūrį į kompiuterių vartojimą siūlantis sprendimas leidžia atskirti virtualią asmeninio kompiuterio darbastalio aplinką nuo fizinės. Tai reiškia, kad vartotojas darbui skirtomis programomis naudojasi per nuotolį, pasitelkęs internetą. Vartotojai turi galimybę pasiekti savo darbastalį iš bet kurios darbo vietos bei bet kurio įrenginio: tradicinių personalinių ar nešiojamųjų kompiuterių, mobiliųjų telefonų arba taip vadinamų „plonų klientų“ (angl. thin client). Taip pat artimiausiais metais prognozuojama, kad žymiai padidės išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas versle darbo reikmėms.

Virtualių darbo vietų sprendimas įmonėms gali sukelti klausimų dėl bendro saugumo. Tačiau šio sprendimo privalumas ir yra saugumas, mat visi darbo rezultatai yra saugomi ne asmeniniame kompiuteryje, o duomenų centre, esančiame virtualiame serveryje. Be to, priklausomai nuo įmonės saugumo politikos, darbuotojams gali būti nustatytos teisės, pavyzdžiui, uždrausta kopijuoti ir išsinešti bet kokias elektronines laikmenas.

Taip pat šiemet Lietuvoje turėtų pradėti įsitvirtinti ir debesų kompiuterija. Pernai pirmieji šalies rinkoje pradėjome teikti debesų kompiuterijos principais paremtas dinamines IT paslaugas „bridge2cloud”. Tad šiemet, tai taip pat bus prioritetinė sritis. Tyrimų bendrovės IDC duomenys rodo sparčiai populiarėjančios technologijos tempus – jau ateinančiais 2011 metais daugiau nei pusė naujų verslo įmonių naudosis debesų kompiuterijos sprendimais.

Debesų kompiuterijos principas tas, kad nebereikia investuoti į IT infrastruktūrą, pavyzdžiui, serverius, duomenų saugyklas, kompiuterius ar programinę įrangą, o visa tai gauti kaip paslaugą. IT paslaugos leidžia įmonėms atsisakyti nuosavos infrastruktūros, mokėti už tai, kuo tuo metu naudojamasi, o prireikus sumažinti arba padidinti reikiamus IT išteklius. Įmonė, neturėdama jokios įrangos organizacijos viduje, gali naudotis visomis įprastomis IT teikiamomis galimybėmis: siųsti ir gauti el. laiškus, saugiai laikyti duomenis, naudotis grupinio darbo bei vidinės komunikacijos priemonėmis, spausdinti dokumentus ir kt. Be to, kadangi jungiamasi internetu prie nuotolinio serverio, tai itin didelis dėmesys skiriamas saugumui. Debesų kompiuterija paskatins naujo tipo aplikacijų verslui kūrimą. Turėtų išpopuliarėti aplikacijos kaip paslaugos (angl. SaaS - Software as a Service) principas.

Visiems puikiai žinomos Web 2.0 technologijų teikiamus privalumus bandymai pritaikyti versle, paskatino Enterprise 2.0, kaip naujos vadybos filosofijos atsiradimą kartu su naujo tipo programinės įrangos sprendimais. Jau šiuo metu tokiais sprendimais naudojasi kai kurios bendrovės Lietuvoje. Įmonių socialinius tinklus galima pritaikyti darbuotojų bendradarbiavimo produktyvumui didinti. Tačiau didžiausią postūmį šių technologijų atsiradimui versle turėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Įmonės, taupydamos kaštus, suvokė, kad senieji darbo metodai jau atgyveno, jie nėra tokie efektyvūs,  kokie buvo anksčiau. Mat socialinio tinklo idėja leidžia perkelti bendradarbiavimą į virtualią erdvę, dirbti ir kurti kartu, greitai dalintis informacija, susitikimus pakeisti virtualiomis diskusijomis ir vaizdo konferencijomis.

Mobilumas išlieka tarp tendencijų, kurios vis daugiau sulaukia susidomėjimo versle. Mat mobilumas „sunaikina sienas“ ir darbuotojai, nepriklausomai nuo geografinės vietovės, gali internetu prisijungę prie nuotolinio serverio atlikti darbus.  Žinoma, čia svarbią vietą užima ir išmanieji įrenginiai.

Zbignev Gulbinovič, holdingo Blue Bridge Baltic UAB valdybos pirmininkas

Verslo pasaulis kasdien vis labiau siaurėja. Tiesa, ne tiesiogine, o perkeltine prasme. Kompanijų padaliniai veikia ne tik skirtingose miestuose, bet ir neretai „išsibarsto“ keliose ar keliolikoje šalių. Be to, darbo vieta daugeliui neapsiriboja vien tik biuro sienomis – įvairiose lokacijose vyksta susitikimai su klientais, partneriais, darbo reikalais vis daugiau keliaujama. Siekiant efektyviai dirbti tokioje dinamiškoje aplinkoje, itin svarbu reikiamą informaciją gauti laiku ir ja patogiai naudotis.

Pasak Juliaus Gregorausko, bendrovės „Blue Bridge Bond“ dinaminių IT paslaugų skyriaus vadovo, minėti pokyčiai lėmė, kad įprastas kompiuterines darbo vietas keičia virtualios. Pastarosios sparčiai populiarėja ir tarp mūsų šalies įstaigų ir organizacijų. Virtuali darbo vieta (angl. VDI - Virtual Desktop Infrastructure) – sprendimas, kuris leidžia vartotojams prie savo darbo vietos prisijungti iš bet kurios vietos, kur tik yra interneto ryšys. Paprasčiau tariant, darbo vieta „keliauja“ visur, kur yra jos vartotojas. Tokia darbo vieta įdiegiama ne konkrečiame kompiuteryje, o centralizuotose IT resursuose, tuo tarpu kompiuteris ar išmanusis telefonas tėra naudojami prisijungti prie jos.

Virtualių darbo vietų sprendimą galima įsigyti ir kaip paslaugą, kuri teikiama remiantis debesų kompiuterijos (anlg. Cloud Computing) principais. Tai reiškia, kad VDI sprendimas yra perkamas kaip paslauga iš išorinio paslaugų teikėjo. Tai leidžia išvengti didelių pradinių investicijų į IT infrastruktūrą, lanksčiai keisti paslaugos apimtis ir mokėti tik už tiek, kiek konkrečiu metu buvo išnaudota resursų.

Šiuo metu „Blue Bridge Bond“ yra vienintelė bendrovė Lietuvoje, teikianti virtualių darbo vietų, paremtų debesų kompiuterijos principais, paslaugą. Pasak J. Gregorausko, virtualios darbo vietos pasižymi universalumu, kalbant apie vartotojo naudojamą įrangą, t.y. prie jų be vargo galima prisijungti tiek tradiciniu kompiuteriu, tiek išmaniuoju telefonu, tiek planšetinio tipo kompiuteriu („iPad“ ir kt.).

Saugios, bet apsaugos reikalauja 

Šalia patogumo ir mobilumo VDI sprendimas išsiskiria ir saugumu. Šis privalumas ypač svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, kur nutekėjusi informacija įmonėms ar organizacijoms gali atnešti milijonus siekiančius nuostolius.

Pasak Kęstučio Meškonio, įmonės „Blue Bridge“ tinklų ir apsaugos sprendimų skyriaus sistemų inžinieriaus-konsultanto, naudojantis virtualiomis darbo vietomis, sumažėja tikimybė, kad kompanijos ar organizacijos duomenys bus paviešinti, perimti tinkle ar prarasti, jeigu kompiuteris pametamas ar pavagiamas. Mat visi darbo rezultatai yra saugomi ne kiekvieno darbuotojo asmeniniame kompiuteryje, o duomenų centre, esančiame virtualiame serveryje.

Be to, priklausomai nuo įmonės politikos darbuotojams gali būti nustatytos prieigos prie duomenų teisės, pavyzdžiui – negalima jokios informacijos neišsinešti iš virtualios darbo vietos. „Klaidos, kurios sukelia grėsmę organizacijos duomenų saugumui, naudojantis tiek įprastomis, tiek virtualiomis kompiuterinėmis darbo vietomis, yra tos pačios. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – vartotojams leidžiama dirbti administratoriaus teisėmis, todėl atsiranda galimybė instaliuoti neautorizuotą programinę įrangą“, – teigia K. Meškonis.

Tačiau K. Meškonis primena, kad, nepaisant to ar kompiuterinė darbo vieta yra įprasta ar virtuali, ją vis tiek reikia apsaugoti nuo galimų įsilaužimų, virusų, šnipinėjančių programų ir kt. Todėl antivirusinę ir kitą saugumo programinę įrangą būtina naudoti ir virtualiose kompiuterinėse darbo vietose. Šiuo atveju, pasak specialisto, labiausiai tinka specializuoti virtualių darbo vietų apsaugai skirti saugumo sprendimai.

„Klientams nusprendusiems įsigyti VDI sprendimą, kaip paslaugą, dažniausiai pakanka papildomai įsigyti tik antivirusinę programinę įrangą. Infrastruktūros apsaugą užtikrina paslaugos teikėjas. Paslaugų pirkėjai norintys turėti aukštesnį saugumo lygmenį, turėtų įsigyti papildomas technines apsaugos priemones bylų ir sistemų vientisumo apsaugai (angl. Integrity Monitor and Change Control), kurios fiksuoja visus pakeitimus sistemose. Taip pat papildomai gali būti naudojamas sistemų šifravimas, užtikrinantis, kad prie duomenų gali prieiti tik paslaugos naudotojas“, – pataria K. Meškonis.

Plačiau apie VDI sprendimų saugumo tematiką skaitykite www.bluebridge.lt puslapio klausimų ir atsakymų skiltyje.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegtas inovatyvus sprendimas elektroniniu būdu Lietuvos muitinių informacinei sistemai perduoda išankstines deklaracijas apie krovinius, gabenamus iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos teritoriją. Šiemet įsigaliojus ES reikalavimui iš anksto pranešti apie gabenamus krovinius, pagal pateiktus duomenis muitinės pareigūnams padės nuspręsti, ar tikrinti vežamą krovinį. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su programinių sprendimų bendrove „Blue Bridge Code“.

„Išvežamų arba įvežamų geležinkelio krovinių iš Rusijos bei Baltarusijos į Lietuvą deklaracijos mūsų šalies muitinei jau pateikiamos elektroniniu būdu, likus bent dviem valandoms iki sienos kirtimo. Atsižvelgdami į naująją ES tvarką, įsidiegėme IT sprendimą, kuris suteikė galimybę visiškai automatizuoti šių deklaracijų rengimą“, – teigia bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Informacinių technologijų centro direktorius Valerijus Ponomariovas.

Pasak Valerijaus Ponomariovo, inovatyvus sprendimas leidžia išvengti žmogiškųjų klaidų, sutaupyti tiek „Lietuvos geležinkelių“, tiek muitinės specialistų laiką, kurie dabar gali efektyviau tikrinti krovinius ir be rimtos priežasties nestabdyti jų judėjimo.

Įdiegus minėtą technologinį patobulinimą, į išankstinį krovinių deklaravimo procesą beveik nebereikia įsikišti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams. Jiems telieka peržiūrėti problemines deklaracijas. Taip pat ir muitinės specialistai geležinkelio krovinius tikrina nebe atsitiktine tvarka, o tik tuos, kurie potencialiai gali kelti problemų.

Pasak Vykinto Arlausko, bendrovės „Blue Bridge Code“ direktoriaus, įdiegus naująjį modulį, muitinės bendrosios įvežimo deklaracijos duomenys automatiškai paruošiami krovinių vežimą geležinkeliais lydinčių dokumentų tvarkymo ir apskaitos kontrolės informacinėje sistemoje. Tuomet šie duomenys elektroniniu būdu perduodami į Lietuvos muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą. Pastaroji pagal tam tikrus požymius parodo muitinės darbuotojams, ar reikėtų tikrinti vieną ar kitą krovinį.

Taip pat Lietuvos muitinės elektroninė sistema pateikia duomenis bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, ar krovinio deklaracija pavyko sėkmingai. Apsikeitimo duomenimis procesas automatiškai fiksuojamas ir saugomas duomenų bazėje. Atsakingi bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai gali matyti, kokiose būsenoje yra deklaracijos, dėl kokių problemų kai kurios iš jų nebuvo suformuotos arba kodėl nebuvo sėkmingai priimtos ir pan.

Įmonių vadovams tenka sudėtingas galvosūkis, kaip įtraukti darbuotojus, kad jie pasidalintų idėjomis, galinčiomis pasitarnauti verslo plėtrai. Sėkmės receptų gali būti įvairių, tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo vidinės komunikacijos, o ir tyrimai verčia susimąstyti. Prieš kelis metus paskelbtame „Siemens Enterprise Communications“ tyrime teigiama, kad neefektyvi vidinė komunikacija gali sumažinti įmonės produktyvumą net iki 40 proc.

Tarptautinės konsultacijų kompanijos „Watson Wyatt Worldwide“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad efektyviai vidinę komunikaciją vykdančiose įmonėse darbuotojai puspenkto karto labiau palaiko organizacijos veiksmus nei to nedarančiose. Be to, vidinė komunikacija leidžia maždaug penktadaliu sumažinti darbuotojų kaitą.

Nelengva užduotis

Tačiau graži teorija dažnai neatitinka praktikos. O ir tinkamai paskirstyti informacijos srautus tarp darbuotojų nėra pati lengviausia užduotis. Komunikacija tarp įmonės darbuotojų nėra vienodo lygio. Viena vertus, darbuotojai turi efektyviai keistis žiniomis, kurios reikalingos tinkamai įgyvendinti tam tikras užduotis. Kita vertus, egzistuoja ir vadinamasis „neformalus“ bendravimas – pavyzdžiui, įmonės vakarėlių ar renginių metu ar per kavos pertraukėles, kuomet pasikeičiama naujienomis, išgirstais gandais ir pan.

Tad suvaldyti šiuos komunikacijos procesus įmonės viduje – nelengvas iššūkis. Jis dar pasunkėja, jeigu kompanija yra didelė ir turi daugiau nei vieną padalinį skirtinguose miestuose. „Keičiantis gyvenimo ir darbo ritmui, natūraliai kinta ir bendravimas tarp įmonės kolektyvo narių. Jeigu anksčiau visus informuoti užtekdavo paprastos skelbimų lentos, tai dabar daugelis priemonių keliasi į elektroninę erdvę“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius Vykintas Arlauskas.

Tačiau daugeliui jau įprasti bendravimo „pagalbininkai“ – elektroninis paštas ar intranetas - turi savo minusų. „Įmonės viduje bendraujant vien elektroniniais laiškais, informacija kaupiama pas kurį nors vieną darbuotoją, o ne centralizuotai. Be to, jeigu tariamasi kokiu nors klausimu ir temą komentuoja daug kolegų, tai laiškų antplūdis pradeda varginti ir primena elektroninio pašto šiukšles. Dažnas kompanijų intraneto svetainės trūkumas, jog informaciją jame galima talpinti, bet negalima jos komentuoti ir į ją reaguoti“, – sako V. Arlauskas.

Jungiasi į tinklus

Todėl elektroninei komunikacijai organizacijos viduje pastaraisiais metais pradėti taikyti įmonės socialinio tinklo sprendimai. Skamba kaip „Facebook“, „LinkedIn“ ar „Twitter“? Iš tiesų, veikimo principas ir daugelis funkcijų yra labai panašūs, – teigia „Blue Bridge Code“ atstovas.

Jeigu įprasto socialinio tinklo pagrindinė paskirtis yra burtis į draugų grupes ir bendrauti, tai įmonės socialiniame tinkle svarbiausiu aspektu tampa bendradarbiavimas. Įmonės socialinis tinklas - tai interaktyvių elektroninių priemonių rinkinys, padedantis organizacijos darbuotojams burtis į panašių interesų grupes (skyrių, projektų, klientų, laisvalaikio, kt.), diskutuoti, keistis žiniomis bei patirtimi. Darbuotojas ne tik skaito savo kolegų patalpintą informaciją, tačiau ir aktyviai dalyvauja pats šią informaciją pateikdamas, kurdamas, komentuodamas ir užduodamas klausimus.
 
Tokie sprendimai nuo kitų elektroninių bendravimo priemonių skiriasi tuo, kad į bendravimo procesą padeda įtraukti visų rangų darbuotojus. „Juk jeigu informacija iš vadovų lygmens neretai kitiems „nuleidžiama“ sėkmingai, tai žemesnes pareigas užimančių komandos narių sumanymai ar idėjos dažnai gali būti ir neišgirstos“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius.

Taip pat, pasak V. Arlausko, įmonės socialinis tinklas leidžia kaupti bendrą kompanijos žinių bazę, visus su projektais susijusius duomenis ir dokumentus. Naudodamiesi juo, darbuotojai gali bendrai kurti, išsaugoti informaciją, pasinaudoti ja pakartotinai, kuriant kitą susijusį turinį.

Dar viena išskirtinė įmonės socialinio tinklo sprendimų savybė, jog kiekvienas darbuotojas, kaip ir mums jau žinomuose viešuosiuose socialiniuose tinkluose, yra identifikuojamas konkrečiu profiliu su aprašymu ir nuotrauka. Todėl kiekvienas įrašas yra personalizuotas, t.y. galima matyti, kas ir kada jį paliko. Taip pat galima lyginti kelis įrašus tarpusavyje ir matyti, kokie pakeitimai buvo atlikti.

Galima planuoti ir bendrus pietus

Minėti sprendimai padeda taupyti laiką – sparčiau bendrauti ir surasti informaciją, greičiau įtraukti naujus darbuotojus, susisiekti su kolegomis, dirbančiais kituose skyriuose, miestuose ar padaliniuose.

Be to, nors pagrindinė įmonės socialinio tinklo užduotis padėti bendradarbiauti profesiniais klausimais, tačiau jame gali vykti ir „neformalus“ bendravimas:  įmonės švenčių, renginių, mokymų planavimas, pietų su kolegomis ar bendros veiklos po darbo organizavimas, diskusijos apie pomėgius, laisvalaikį ir t.t.

Viešųjų ir įmonių socialinių tinklų integracija

Viena iš pagrindinių tendencijų panaudojant ir tobulinant įmonių socialinius tinklus yra susijusi su daugialype verslo aplinka. Viešieji socialiniai tinklai išliks naujų bendradarbiavimo funkcijų pionieriai, tačiau šie „minios šaltiniai“ versle daugiau bus naudojami tik kaip kontaktų ir galimybių gaudyklė.

Tuo tarpu naujų produktų, žinių kūrimas bei tokių projektų valdymas su jų užsakovais bei išoriniais partneriais persikels į integruotas elektronines erdves. „Įmonių-klientų, įmonių-partnerių socialiniai tinklai užtikrins efektyvias bendradarbiavimo priemones, saugumą bei konfidencialumą“, – ateities įmonių socialinių tinklų viziją pateikia V. Arlauskas.

Nauja ir pažangi paslauga reikalauja ir netradicinių pristatymo būdų. Tokiais principais vadovavosi įmonės „Blue Bridge Code“ komandos dalis, kuri trumpam iš programinių sprendimų specialistų tapo tikrais kūrybos darbuotojais. Jiems teko išties nelengva užduotis – rasti išskirtinį būdą, kaip pristatyti įmonės socialinio tinklo paslaugą – įdomiai, suprantamai ir „kitaip“. 

Visų pirma, buvo vieningai susitarta dėl pristatymo formato – sukurti trumpą ir aiškų filmuką, kuris visiems būtų lengvai pasiekiamas YouTube video portale. Juk nuolat skubantys šiuolaikiniai žmonės ne visada turi laiko ir kantrybės iki galo perskaityti detalius paslaugos aprašymus, be to – taip galima pasiekti kur kas didesnę auditoriją.

Taigi, kūrybinio darbo ėmėsi „Blue Bridge Code“ kolektyvo dalis, geriausiai išmananti įmonės socialinio tinklo paslaugą – SaaS (angl. Software as a Service) grupės komanda. „Specialiai buvo nuspręsta, kad visą filmuką „nuo... iki“ kurs tik įmonės darbuotojai. Tai buvo puiki galimybė realizuoti ir išbandyti save tokioje kūrybinėje veikloje. Reikėjo parašyti įdomų, temą atitinkantį, bet kartu nesudėtingą scenarijų, sugalvoti, kas vadins ir t.t. Smagu, kad mūsų komandoje yra daug kūrybingų žmonių, kuriems buvo suteikta galimybė pasireikšti“, – teigė „Blue Bridge Code“ direktorius Vykintas Arlauskas.

Ne vienas „Blue Bridge“ narys yra sukūręs mėgėjiškų filmukų, tačiau tai buvo pirmas trumpas filmas, skirtas kompanijos paslaugai pristatyti. Vos tik SaaS sprendimų vadybininkė Laura Arminaitė sukūrė scenarijų, buvo pradėta galvoti apie aktorius.

Jų ilgai ieškoti nereikėjo – pagrindinis vaidmuo atiteko bendradarbiavimo sprendimų konsultantui Kazimierui Karaliui, kuris savanoriškai pasisiūlė atlikti rolę ir prieš kamerą jautėsi itin laisvai. „Įgytą patirtį vertinu teigiamai – per trumpą laiką pasiekėme pakankamai gerą rezultatą. Gyvenime vaidinu kiekvieną dieną, šiame gyvenimo etape esu Kazimiero rolėje“, – juokavo vaikinas.

Vėliau sekė montavimas, balso įrašinėjimas ir, žinoma, muzika, be kurios „Blue Bridge“ kolektyvas sunkiai įsivaizduojamas. Tad ir šįkart muziką filmukui kūrė grupės „Blue Bridge Band“ siela, programinių sprendimų konsultantas – Giedrius Karaliūnas.

Nuo kalbų prie darbų – įmonės socialinio tinklo paslaugos pristatymo filmuką, „Blue Bridge Code“ komandos kūrybinio darbo rezultatą, galite išvysti čia.