Zbignev Gulbinovič, holdingo Blue Bridge Baltic UAB generalinis direktorius

Pasaulio verslas ir gyventojai tampa vis mobilesniais, milžinišku greičiu auga tiek informacijos, tiek jos vartotojų skaičiai. Tai neišvengiamai keičia ir plečia informacinių technologijų (IT) įrangos ir paslaugų žemėlapį. Tarptautinė IT analizės ir tyrimų kompanija IDC, išskirdama naujausias šios rinkos kryptis, mini terminą „įžvalgi ekonomika“ (angl. Intelligence Economy). Tai reiškia, kad IT kūrėjai ir šių paslaugų teikėjai siekia prisitaikyti prie pakitusių vartotojų poreikių. Tad ko reikia naujajai verslo vartotojų kartai?

Viena iš pagrindinių tendencijų, lemiančių IT rinkos pokyčius, sparčiai augantis vartotojų – tiek privačių, tiek verslo – noras laisvai judėti arba būti mobiliais. Tai patvirtina ir IDC tyrimų duomenys: jau šiemet išmaniųjų telefonų pardavimai pralenks personalinių kompiuterių. Prognozuojama, kad išmaniųjų telefonų 2011-aisiais bus parduota daugiau nei 400 mln., o personalinių kompiuterių – apie 380 mln. vienetų.

Natūralu, kad sparčiai augs ir mobiliųjų aplikacijų, skirtų verslui, pavyzdžiui, tokių kaip „Google Apps“, poreikis. Šios aplikacijos leidžia naudotis el. pašto ir kalendoriaus sistemomis, įrankiais kurti dokumentus, prieiga prie intraneto ir kt. bei prisijungti prie darbui reikalingų duomenų bet kurioje pasaulio vietoje, iš bet kurio kompiuterio ar išmaniojo telefono. IDC duomenimis, per 2011-uosius bus sukurta 1,3 mln. aplikacijų mobiliesiems išmaniesiems telefonams.

Didžioji dalis, t. y. 80 proc., naujų mobiliųjų aplikacijų sistemų šiemet bus sukurtos ir teikiamos debesų kompiuterijos pagrindu. Pastaroji technologija ypač sparčiai skinasi kelią tarp verslo atstovų. IDC duomenimis, iki metų pabaigos daugiau nei pusė naujų verslo įmonių pasaulyje naudosis debesų kompiuterijos sprendimais. Jos populiarumą lemia kelios pagrindinės priežastys. Tai jau minėtas verslo poreikis mobiliai judėti ir dirbti, noras sutaupyti lėšų bei galimybė lanksčiai valdyti IT išteklius.

Debesų kompiuterijos technologijos veikimo principas – visas reikalingas informacines technologijas verslas gali įsigyti kaip paslaugą. Tai reiškia, kad įmonėms nebereikia turėti nuosavų, verslo procesams valdyti skirtų IT sistemų – serverių, duomenų saugyklų, kompiuterių ar programinės įrangos. Iš vienos pusės įmonės išvengia didelių pradinių investicijų, kita vertus, verslo atstovai gali naudotis visomis jiems įprastomis IT paslaugomis: siųsti ir gauti el. laiškus, saugoti duomenis, naudotis grupinio darbo bei vidinės komunikacijos priemonėmis ir t.t. Pasitelkus debesų kompiuteriją, kiekvienas darbuotojas gali prisijungti prie savo darbo vietos ir pasiekti darbui reikalingus duomenis iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra interneto ryšys. Be to, įmonė paslaugų teikėjui moka tik už tuos IT išteklius, kuriais konkrečiu metu naudojasi. Tai leidžia lanksčiai mažinti arba didinti jų apimtis.

Pastebima tendencija, kad įmonės nebenori didelių investicijų į programinę įrangą. Todėl populiarėja toks modelis, kuomet programine įranga naudojamasi kaip paslauga. Tokiu atveju verslas programomis naudojasi kol yra poreikis, o tuo laikotarpiu gauna ir visus atnaujinimus. Prognozuojama, kad iki 2015 m. maždaug penktadalis, t. y. apie 20 proc., visos programinės įrangos bus įsigyjama kaip paslauga.

Dar viena reiškinys, kuris neišvengiamai paveiks IT rinką – milžinišku greičiu augantys informacijos kiekiai. Kompanijos IDC ekspertų teigimu, iki šių metų pabaigos internete bus patalpinta 1,8 ZB naujos informacijos. 2014-aisias šis skaičius turėtų pasiekti net 7 ZB. Tad dabartinis IT kūrėjų iššūkis – pasiūlyti technologijas ir priemones, kurios padėtų kaupti, ieškoti, filtruoti ir saugoti tiek informacijos.

Taip pat tarp verslo vartotojų ir toliau augs integruotų IT sprendimų poreikis. Artimiausiais metais tvirtas pozicijas rinkoje turėtų užimti vertikalūs IT sprendimai. Jų principas toks: iš esamų sistemų ar paslaugų atrenkamos tam tikros dalys, kurios integruojamos į naują sprendimą. Pavyzdžiui, kuriai nors verslo šakai skirtas sprendimas gali sujungti „Google Apps“, „Facebook“, „Linkedin“, „Skype“ sistemas ar jų dalis. Taigi, verslas gausybėje jau sukurtų viešų aplikacijų ir jose sukauptų duomenų ieškos naujų sprendimų, o iš IT gamintojų tai pareikalaus naujų gebėjimų - auginti vertikalių sprendimų kompetenciją. 

Dar viena sritis, kuri ir toliau augs ir vystysis – socialinės medijos sprendimai. Nepaisant to, kad socialinei erdvei vos keleri metai, bet joje jau sukaupti didžiuliai informacijos kiekiai. Ją verslo atstovai visame pasaulyje pasitelkia ne tik vidinei komunikacijai, naujų klientų paieškai, bet ir bendravimui bei bendradarbiavimui su jau esamais. Neretai socialinių medijų vartotojai ne tik gali tiesiogiai prisidėti prie mėgstamo prekės ženklo patobulinimo, bet už geriausias idėjas susilaukia ir atlygio.

Tad apibendrinant galima teigti, kad dabartinė verslo vartotojų karta lemia ir jiems skirtų IT sprendimų tendencijas. Tai ne tik sparčiai augantis jų kiekis, bet ir mobilumas, lankstumas bei galimybė pasiūlyti kuo daugiau integruotų sprendimų.

Vykintas Arlauskas, programinių sprendimų bendrovės „Blue Bridge Code“ direktorius

Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad daugelyje sričių, taip pat ir versle, esame sukaupę nemenką kompetenciją ar solidžią darbo patirtį. Tačiau, kai kalba pasisuka apie inovacijas, kurios buvo įgyvendintos realiai, o ne „popieriuje“, vis dažniau išgirstame nuomonių apie idėjų „badą“.

Naujų ir inovatyvių idėjų laukiame ir pasigendame ne mes vieni. Vakaruose verslas, ieškodamas būdų savo veiklai patobulinti, atsigręžė į socialines medijas. Jos tapo idėjų šaltiniu tiek kalbant apie sprendimus, siūlomus klientams, tiek stiprinant darbuotojų vidinę komunikaciją. Tad, ko gero, ir Lietuvos verslininkams vertėtų pasinaudoti užsienio patirtimi – inovatyvioms idėjoms pasitelkti socialines medijas.

Pasisemti idėjų – į socialines medijas

Norint būti inovatyviam, reikia tiek žinių, sukauptų iš kiek galima daugiau ir įvairesnių šaltinių, tiek naujų idėjų. Taip pat – suprasti, ko nori tavo vartotojas ar klientas. Be abejo, kiekvieno savo produkto ar paslaugos vartotojo pakalbinti ir nuomonės išklausyti, net ir labai norint, nepavyks. O ir skubantis šiuolaikinis žmogus bendrauja kitaip – didėlė dalis jo komunikacijos, pradedant darbu ir baigiant laisvalaikiu, vyksta elektroninėje erdvėje. Štai kodėl tarp verslo atstovų vis aktyviau įsigali tendencija naujų sprendimų ieškoti būtent socialinėje medijoje.

Vienas iš būdų tai padaryti – „crowdsourcingas“ (angl. Crowdsourcing). Kalbant plačiąja prasme, tai modelis, kuomet problema ar klausimas atvirai pateikiamas tam tikrai grupei anoniminių sprendėjų, laukiant iš jų geriausių pasiūlymų ar sprendimų.

Socialinėje medijoje šis principas veikia kaip savotiškas naujų idėjų aukcionas. Pasitelkdamas jį, verslas, pavyzdžiui, per socialinius tinklus („Facebook“, „Linkedin“ ir kt.) ar diskusijų forumus kreipiasi į tikslines elektronines bendruomenes (angl. „crowd“), kurios dažniausiai vienija jų produktų esamus ar potencialius vartotojus, ir domisi jų nuomone vienu ar kitu klausimu, ragina siūlyti idėjas.

Neretai socialinių medijų vartotojai ne tik gali tiesiogiai prisidėti, tarkime, prie mėgstamo prekės ženklo patobulinimo, bet už geriausias idėjas susilaukia ir atlygio. Tai gali būti ir finansinis paskatinimas bei įvairūs prizai, o galbūt galimybė įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, remiant verslui, ar susirasti naują darbo vietą.

Pavyzdžiui, kompanija „Philips“, remdamasi crowdsourcing principu, vykdo programą „Simply Innovate“. Joje gali dalyvauti visi norintys asmenys, kurie turi idėjų, kaip būtų galima patobulinti „Philips“ gaminamą buitinės technikos įrangą ar pasiūlyti kitus sprendimus, leidžiančius pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Asmenys, kurie nori bendradarbiauti su kompanija, savo idėjas gali aprašyti interneto svetainėje, o „Philips“ įvertinę pasiūlymus priima sprendimą ar įgyvendinti projektą, ar ne.

Socialinis radijas: ir verslo sprendimams, ir motyvacijai

Kita nauja socialinių medijų tendencija, kuri gali pasitarnauti verslui, įgyvendinant inovatyvius sprendimus, yra vadinamasis socialinis radijas. Tai reiškia nuolat domėtis (kitaip tariant – klausytis), kokią nuomonę vienu ar kitu klausimu, bendraudami žodžiu ar elektroninėje erdvėje tarpusavyje ar su klientais, išreiškia kompanijos ar organizacijos darbuotojai.

Viena vertus, tokie šiuolaikiniai sprendimai kaip projektų, dokumentų valdymo, vidiniai portalai, įmonės socialinis tinklas padeda kaupti ir analizuoti kompanijos žinių bazę, o vėliau ją panaudoti naujų verslo idėjų įgyvendinimui. Taip pat tokiu būdu į kompanijos sprendimus galima įtraukti visus komandos narius.

Pavyzdžiui, „Blue Bridge“ įmonių grupė vykdo įvairias iniciatyvas, kuriomis darbuotojai skatinami pateikti idėjų paslaugoms ir produktams vystyti. Iš tokių iniciatyvų galima būtų išskirti idėjų banką, idėjų naktį, įmonių grupės sukurtus inovacijų skyrius ar atliekamus darbuotojų nuomonės tyrimus. Be to,  jau prieš kurį laiką „Blue Bridge“ įmonių grupė bendradarbiavimui pradėjo naudoti dar vieną sprendimą – įmonės socialinį tinklą. Todėl pradėta šioje erdvėje tikslingai stebėti turinį ir bandyti įžvelgti perspektyvias idėjas. Juk dažnai net ir trumpame komentare galima rasti unikalių pasiūlymų.

Kita vertus, socialinis radijas – vienas greičiausių būdų darbuotojų motyvavimo priemonėms atrasti. Tarkime, įmonė šiuo metu neturi pakankamai lėšų išlaikyti itin aukštos kvalifikacijos darbuotoją, tačiau, galbūt išsiaiškinus jo poreikius ir interesus, įmanoma jį motyvuoti ne tik finansinėmis priemonėmis.

Socialinio radijo metodas gali būti pritaikomas ne tik įmonės viduje, tačiau ir už jos ribų, pavyzdžiui, stebėti kitų kompanijų taikomas praktikas, darbo metodus, klientų atsiliepimus, įgyvendinamų projektų rezultatus socialinės medijos kanaluose. Tokiu būdu galima „išgirsti“ tikrai veiksmingų patarimų, idėjų, kurias galima būtų pritaikyti ir mūsų įmonės veikloje.

Kalbant apie Lietuvą, inovatyvių idėjų paieškos socialinėje medijoje dar tik skinasi kelią tarp verslo atstovų. Kita vertus, pasaulio praktika rodo, kad tai vienas greičiausių ir tiesiausių būdų išgirsti savo vartotojo ar darbuotojo poreikius, bei „prisižvejoti“ idėjų. Tad Lietuvos įmonių vadovai, ieškodami būdų didinti savo verslo konkurencingumą, galėtų pasitelkti jau išbandytus užsienio verslininkų metodus.

Julius Gregorauskas, įmonės „Blue Bridge Bond“ dinaminių IT paslaugų skyriaus vadovas

Informacinės technologijos neabejotinai yra vienas svarbiausių variklių, padedančių šiuolaikiniam verslui dirbti efektyviai. Kita vertus, dažnai tenka išgirsti, kad IT ir verslo atstovai paprasčiausiai nesusikalba. Vieni IT vertina kaip neišvengiamų išlaidų šaltinį, kiti – skundžiasi, kad verslas nepakankamai išnaudoja tai, ką jiems gali suteikti informacinės technologijos. Bet kokiu atveju nuo to nei vieniems, nei kitiems dirbti kartu lengviau netampa.

Sustyguoti verslą ir IT padėtų naujas požiūris

Pradėkime nuo to, kad neretai verslas ir IT nesusikalba ne dėl noro stokos, o todėl kad šneka skirtingomis kalbomis ir vieni kitų nesupranta. Tuomet linkstama į kraštutinumus. Arba įmonė savo IT ūkio valdymui suteikia visišką autonomiją (remiamasi principu „kaip galime valdyti to, ko nesuprantame?“). Arba įmonės vadovai ar kiti darbuotojai pradeda patys gilintis į technologines šios srities detales, taip tarsi prisiimdami IT specialisto vaidmenį, o kartu gaišdami laiką, kurį galėjo skirti tiesioginėms savo pareigoms.

Išeitis iš tokios padėties gali būti paprasta – į IT pažvelgti kitu kampu, t. y. pradėti vertinti jas kaip paslaugą, kurią gauna verslas.

Minėtas būdas jau užsitikrino rimtas pozicijas tarp verslo atstovų pasaulyje. Lietuvoje jis vis dar žengia pirmuosius žingsnius. Taip žiūrėti į IT prieš gerą dešimtmetį pasiūlė Didžiosios Britanijos viešųjų pirkimų tarnyba, o jų apibrėžtos IT valdymo praktikos vėliau įgavo pavadinimą ITIL (angl. Information Technology Infrastructure Library) bei tapo standartu tiek tarp verslo atstovų, tiek tarp IT paslaugų teikėjų.

Toks požiūris skatina aiškiai ir suprantamai apsibrėžti, ko verslui reikia ir ko jis tikisi iš IT. Kitaip tariant, konkrečiai suformuluoti poreikius ir juos perduoti savo IT paslaugų teikėjui, kuris įmonei pasiūlytų efektyviausius sprendimus. Tai ne tik pagerina abiejų pusių komunikaciją, o tuo pačiu paslaugų kokybę, bet ir leidžia verslui nesunkiai pamatuoti IT veiklos rezultatus. Kalbant paprasčiau, IT pagaliau supranta, ko verslas nori iš jų, o verslas supranta, ką jie gauna.

Rekomenduojama susidaryti sąrašą

Kaip tai veikia praktiškai? Verslo atstovai gali pradėti nuo to, kad tiesiog susidarytų paslaugų, kurias jau gauna ar norėtų gauti iš savo IT paslaugų teikėjo, sąrašą. Sudarant jį, reikėtų atsakyti į šiuos klausimus: kokios IT funkcijos būtinos įmonei vykdyti veiklą, kokiems komandos nariams reikia konkrečių funkcijų, ką kasdien pasitelkiame, norėdami apdoroti mums reikalingą informaciją. Pavyzdžiui, įmonei reikia siųsti ir gauti elektroninius laiškus, kurti ir saugoti bendrus dokumentus ir prezentacijas ir kt. Tokiam vertinimui patartina pasitelkti ir paprasčiausią logiką – tiesiog pagalvoti, kas atsitiktų, jeigu vienos ar kitos IT funkcijos įmonėje nebūtų – ar tai smarkiai sutrikdytų jos veiklą?

Turėdama šią informaciją, įmonė gali lengviau nusistatyti konkrečius reikalavimus, ką ji laiko kokybiška IT paslauga. ITIL metodologija įvardina nemažai tokių parametrų, tačiau tik pradedant savo IT ūkio pertvarkymą, patartina susikoncentruoti į du svarbiausius. Tai yra paslaugos pasiekiamumas ir jos pajėgumas. Tarkime, el. pašto paslaugai pasiekiamumo reikalavimas galėtų būti 95 proc., t. y. paslauga per tam tikrą laikotarpį turi sklandžiai veikti ne mažiau kaip tokią laiko dalį. Pajėgumo reikalavimas šiai paslaugai galėtų būti 1 GB, t. y. pašto dėžutės dydis, būtinas darbo reikmėms.

Beje, toks IT paslaugų vertinimo procesas nėra toks ilgas ir sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Apie kiekvieną paslaugą užtenka pasižymėti vieną sakinį ir keletą skaičių. Tad mažai ar vidutinei įmonei tokią savo IT poreikių kristalizaciją galima būtų pasiekti per poros valandų diskusiją. Kita vertus, kelios investuotos valandos padės verslui ir IT ateityje bendrauti daug sklandžiau ir palengvins darbą abiems pusėms.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, atliekant tokį vertinimą, tikrai nepatartina susikoncentruoti į priemones, kurios reikalingos naudojantis konkrečiomis IT funkcijomis. Pavyzdžiui, jeigu verslui reikia turėti bendrus kalendorius, leidžiančius paprasčiau organizuoti vidinius susitikimus arba bendrų resursų rezervavimą, jis neturėtų gilintis į tai, kokią technologinę platformą tam panaudoti. Tai jau IT paslaugų teikėjo kompetencija – gavęs aiškiai suformuluotus reikalavimus jis turi rasti tinkamiausią sprendimą.

Ką rinktis – nuosavą IT ar išorinį paslaugų teikėją?

Jeigu pradėsime žiūrėti į IT kaip paslaugą, tai pastebėsime, kad pamažu dingsta IT nuosavybės įprotis bei poreikis. Taip yra dėl to, kad informacines technologijas imame suprasti, kaip tam tikras funkcijas, kurias naudojame, o ne kaip po stalu stovintį serverį.

Jau ne vienus metus kompanijos visame pasaulyje susiduria su dilema – ar verslas viską turėtų daryti pats, ar tik orientuotis į pagrindinę veiklą? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau pastebimos tendencijos, kad tarp smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vis labiau populiarėja „back-office“ darbus (buhalterinės apskaitos, rinkodaros ar IT) įsigyti kaip paslaugas iš besispecializuojančių kompanijų. Mat šios veiklos smulkiam ir vidutiniam verslui dažniausiai yra tik pagalbinės, o  išlaikyti vidinius minėtų sričių specialistus yra per brangu.

Patirtis rodo, kad didžiosios įmonės yra labiau linkusios į nuosavą IT, o mažos ir vidutinės bendrovės dažniau renkasi išorines paslaugas. Ši koncepcija remiasi masto ekonomija, t.y. galima gauti kokybiškesnes paslaugas (išlaikyti aukštą kompetenciją paslaugų teikėjui yra lengviau) ir pigiau patenkinti savo IT poreikius (nemaža IT kaštų dalis yra fiksuota ir ją dalinasi visi paslaugų teikėjo klientai).

Natūralu, kad įmonės, ketinančios pradėti naudotis IT kaip paslauga, susiduria su tam tikromis abejonėmis. Pirmiausia reikia įvertinti rizikas, kurios yra natūralus dalykas darant bet kokį pokytį. Kokios jos? Visų pirma tai pasitikėjimas savo IT paslaugų teikėju – juk jam suteikiamas priėjimas prie įmonės duomenų.

Antra – jau minėtas savo IT poreikių įvertinimas – apsispręsti, kokių IT funkcijų verslui reikia, ir tiesiog paieškoti, kuri specializuota įmonė teikia jas kokybiškai ir už tinkamą kainą. Pokyčių tikrai nereikia pradėti nuo revoliucijos, išmetant viską, kas sena, ir pakeičiant naujovėmis. Pradėti patartina pamažu, nuo kokios nors vienos standartinės, tačiau įmonei svarbios paslaugos, tarkime, el. pašto. Dar geriau pradėti nuo IT paslaugos, kuria dar nesinaudojote, bet norite įsidiegti, pavyzdžiui, projektų valdymo sistemos. Tiesiog „pasimatuokite“, kaip šis modelis tinka įmonei, ir jeigu viskas tinka – judėkite toliau.

Debesų kompiuterija – vis dar naujovė Lietuvos rinkoje. Kita vertus, „Blue Bridge“ įmonių grupė debesų kompiuterijos paslaugas „bridge2cloud“ teikia jau vienus metus. Spalio 13 dieną Vilniuje, „Siemens“ arenoje, buvo atšvęstas „bridge2cloud“ gimtadienis. Viskas prasidėjo nuo Idio teatro spektaklio „Menas“ ir baigėsi gimtadienio tortu skambant "Blue Bridge Band" muzikai. Be to, pakalbinome garsų astrologą, meteorologą ir šmaikštų „orų berniuką“ Naglį Šuliją apie tai, kokios gi meteorologinės informacinių debesų prognozės 2012 metams. 

O jei rimčiau, kasmet atliekama „Blue Bridge“ įmonių grupės klientų apklausa skatina kalbėti apie sparčią debesų kompiuterijos plėtrą šalyje. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis, t. y. 84 proc., apklaustųjų žino, kas yra debesijos paslaugos, o net penktadalis teigė, kad artimiausiu metu ketina žengti į „debesis“.

Apie debesų kompiuterijos dabartį ir ateitį kalbamės su „Blue Bridge Bond“ direktoriumi Artūru Šriupša bei dinaminių IT paslaugų vadovu Juliumi Gregorausku.  

Kiek šiuo metu klientų naudojasi „bridge2cloud“ paslaugomis?

Julius: Šiuo metu mes tokias paslaugas teikiame 33 verslo įmonėms. Tikslų vartotojų skaičių pasakyti yra sunku, nes kai kurių klientų sistemomis kas mėnesį naudojasi dešimtys tūkstančių vartotojų.

Kokios debesų kompiuterijos paslaugos yra populiariausios Lietuvoje?

Artūras: Šiuo metu „bridge2cloud“ gali pasiūlyti išties platų debesų kompiuterijos paslaugų paketą, kurį sudaro net 14 skirtingų paslaugų.

Julius: Dabar populiariausios yra infrastruktūrinės, t. y. virtualaus serverio paslaugos. Taip pat nemažai klientų renkasi programinę įrangą, kaip paslaugą (angl. SaaS – Software as a Service), iš kurių daugiausia susidomėjimo sulaukia el. pašto ir bendradarbiavimo paslauga.

Kaip vertinate debesų kompiuterijos rinką, jos brandą Lietuvoje?

Julius: Rinka yra dar labai jauna, tačiau situacija daug geresnė nei prieš metus, kai dažnas verslo atstovas net nežinojo, kas yra debesų kompiuterija. Šiuo metu išgyvename kitą etapą – verslo atstovai jau žino, kas tai yra, bet vis dar nedrįsta pradėti naudotis arba nesupranta, kodėl turėtų tai daryti.

Artūras: Rinka palaipsniui auga. Atsiradus reikalui keisti „geležį“, įmonės vis dažniau įvertina visos IT infrastruktūros, kaip paslaugos (angl. IaaS – Infrastructure as a Service) galimybes. Klientai taip pat aktyviai domisi hibridiniais "debesų" sprendimais, kuomet dalis paslaugų naudojama iš "debesų", o kita laikoma nuosavuose serveriuose. Manau, kad vis dar laukiama atsiliepimų iš verslo atstovų, kurie pirmieji persikėlė į „debesį“. Sužinojus, kad „debesyse“ viskas gerai veikia, ir likusiems atsiras daugiau drąsos naudotis šiomis paslaugomis.

Kokios debesų kompiuterijos paslaugos bus populiariausios kitąmet ir per ateinančius 5 metus?

Julius: Prognozuočiau, kad nuo IaaS klientai vis dažniau pereis link SaaS, nes jų poreikiams patenkinti reikia aplikacijos funkcionalumo, o ne platformos jai. Tad visos šiuo metu kompiuteriuose „besisukančios“ aplikacijos po 5 metų turėtų būti prieinamos kaip paslauga iš „debesies“.

Artūras: IaaS paslaugos turėtų pamažu pakeisti tradicinį IT įrangos įsigijimo būdą. Pastaruoju vis dar aktyviau naudosis stambios įmonės, kurios savo viduje turi IT specialistus ar visus jų padalinius. Tačiau vidutinio dydžio ir mažos įmonės palaipsniui turėtų suprasti, kad joms reikia ne pačios įrangos, o kad būtų efektyviai atliktas darbas. Tuomet Lietuvoje ir turėtų prasidėti tikrasis debesų kompiuterijos paslaugų bumas.

Ko labiausiai bijo klientai, svarstydami, ar persikelti į „debesis“?

Julius: Nerimaujama, kuomet reikia patikėti savo duomenis kam nors kitam. Tačiau paaiškinus, kad, pasitelkus debesų kompiuteriją, duomenys tampa dar saugesni, ledai būna pralaužiami. Juk debesų kompiuterijoje besispecializuojantis paslaugų tiekėjas dažniausiai būna įdiegęs gerokai daugiau ir aukštesnio lygio saugumo sprendimų, periodiškai atlieka įsilaužimo testus, o tai sau leisti gali tik nedaugelis įmonių.

Artūras: Duomenys, duomenys ir dar kartą duomenys, kurie bus pas paslaugos teikėją. Taip pat bijoma, kad, persikėlus į "debesį", esą gali tapti priklausomas nuo esamo paslaugų teikėjo. Čia noriu atkreipti dėmesį, jog virtualizacija leidžia labai paparastai migruoti pas kitą paslaugų tiekėją ir šis procesas yra gerokai sklandesnis nei, tarkim, darant migracijas nuosavoje fizinėje infrastruktūroje.

O kas labiausiai vilioja verslą?

Julius: Sakyčiau, kad rūpesčių ir galvos skausmo dėl IT atsikratymas. Tačiau realiai tai suvokiama tik pradėjus naudotis paslaugomis.

Artūras: Manau, labiausiai vilioja ne tik galimybė sutaupyti, įsigyjant aukšto patikimumo paslaugą, bet ir aiškumas, kuris atsiranda, kai įmonės vadovas pamato, kiek iš tikro kainuoja IT ir kokias naudas jos suteikia.